Naujienos

Rinkimai 2024: Liberalų sąjūdis pristato veiklos programines nuostatas miškų politikos srityje

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Rinkėjai aktyviai svarsto - kam patikėti 2024-2028 m. Seimo narių mandatus. Pakvietėme Liberalų sąjūdį pasidalinti savo veiklos programinėmis nuostatomis: kokius visuomenei, privačių miškų ir žemių savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus esate pasirengę įgyvendinti naujo Seimo kadencijos metu?  Tai domina ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų.

Šiandien sulaukėme Liberalų sąjūdžio atsakymų, tad operatyviai pateikiame Lietuvos miško ir žemės savininkų, miškininkų bendruomenei šiame portale www.lietuvosmiskai.lt

Situacijos vertinimas. Kokia Jūsų bendra nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių?  Kokias pagrindines problemas įvardinate? Kaip vertinate privačios nuosavybės teisių bei pareigų užtikrinimo situaciją šalies privačiuose miškuose?

Atsakymas: 

Lietuvoje iškertama 70% metinio prieaugio ir Lietuva yra tvariai ūkininkaujanti šalis. Lietuvoje yra dvigubai daugiau miškų ploto negu tarpukariu, trigubai daugiau medienos sukaupta ir Lietuvoje kiekvienais metais paliekama trečdalis prieaugio ateities kartoms, tai reiškia, kad Lietuvoje kas metus didėja miškų plotas

Tačiau, susidaro situacijos, kuomet miškų savininkai dėl gamtinių vertybių, krašto apsaugos poreikių, inžinierinės infrastruktūros ir kitų objektų patiria apribojimus savo ūkinei veiklai. Labai svarbu, kad šie apribojimai derėtų su kompensavimu. Bendrai vienas iš svarbesnių Liberalų sąjūdžio rinkimų programos tikslų - sutarti su žemės ir miškų savininkais, kurių valdomas turtas patenka į ūkines veiklas ribojančias teritorijas, dėl veiklos apribojimų ir kompensacijų. Papildomai užtikrinant, kad saugomose teritorijose vykdantiems ūkinę veiklą turi būti skiriamos didesnės kompensacijos nei kitose teritorijose.

Visgi bendrai šiuo metu didžiausi iššūkiai Lietuvos miškams yra sekantys:

• • klimato kaita (klimato kaita kelia pavojų esamoms medžių rūšims, ilgus metus vyravęs vienarūšių miškų įveisimas tampa neatsparus pokyčiams, keičiasi rūšių arealai, daugėja kenkėjų);
  • balanso paieška tarp miškų saugojimo ir naudojimo (medienos pramonė – svarbus Lietuvos ekonomikos dėmuo, plėtojantis tvariai medinei statybai medienos paklausa tik augs, tačiau „ūkiškesnis“ miškų valdymas ir daugėjantys miško kirtimai neatitinka visuomenės ekologinių ir socialinių poreikių bei lūkesčių; CO2 absorbcijos prasme reikėtų fokusuotis į didesnį jaunų medelynų kiekį – augdamas medis sugeria daugiau anglies dvideginio nei subrendęs, tačiau tai prieštarauja bioįvairovės – kuri klesti sengirėse, tikslams);
  • prarandanti patrauklumą miškininko profesija (studentai sunkiai pritraukiami į šias studijas, net po studijų dalis išeina į kitus sektorius, dalis į privatų medienos sektorių. Miškininkystės sektorius „sensta", todėl svarbu ne tik gaivinti profesijos patrauklumą, bet ir būti atviresniems ne miškininkytsės profesionalų atėjimui į sektorių, kalbant tiek apie perkvalifikavimą, tiek apie kitų sričių talentų įtraukimą; papildomai svarbus ne tik profesijos patrauklumas potencialiems darbuotojams, bet ir pati miškininko reputacija, kuri vis dar turi problemų, miškininkai dažnai visuomenėje tapatinami su ūkininkais, o ne gamtosaugininkais); 
  • visuomenės švietimo klausimas (visuomenės interesas miškais auga, bet klausimas ar tokiu pat greičiu auga ir jos išmanymas apie miškų problemas ir jų sprendimo būdus, einama į miškų kirtimų demonizavimą (tai susiję ir su prieš tai minėta reputacija), bet ši problema globali, stebima visose Vakarų valstybėse).

Valdymas. Ar jūsų partija  prioritetiškai sieksite kuruoti miškų ūkio sritį? Kuriuos žmones partija numačiusi deleguoti į šią atsakomybės sritį ir į kokius postus? Įvardinkite, kokius esminius sprendimus numatote įgyvendinti miškų ūkio politikos, struktūrinės pertvarkos bei valdymo srityse?  Ką pirmiausia planuojate daryti šitoje srityje? Ar planuojate peržiūrėti- kuri ministerija kuruos miškų politikos įgyvendinimą? 

Atsakymas: 

Aplinkos ministerija bendrai ir miškų sektorius konkrečiai istoriškai būdavo susijęs su dažna ministrų kaita. Kas tikrai nepridėdavo pastovumo ir stabilumo. Pastaruosius ketverius metus miškų sektorių kuravo Liberalų sąjūdis. Tikslinga užtikrinti atliktų darbų tęstinumą. Liberalų sąjūdyje yra žmonių, kurie įsigilinę į miškų sritį bei gali prisidėti prie jos puoselėjimo. Taip pat, labai svarbu nežiūrint į politines pažiūras į šios srities valdymą pasikviesti kuo daugiau ekspertų

Svarbiausi siūlomi ateities darbai – priimti šiuo metu Seime svarstomą Miškų įstatymą bei parengti ilgalaikę miškininkystės strategiją.

Paminėtina, kad šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas yra vienas iš seniausiai galiojančių Lietuvoje. Todėl dėl nebeatitinkančių nūdienos poreikių jis sulaukia daugiausia siūlymų pakeitimams iš Seimo narių. Prieš tai buvusios Vyriausybės nesugebėdavo rasti motyvacijos, kompetencijos ar politinės valios šio įstatymo keitimui. Šiuo metu jau Seime svarstomas Miškų įstatymo pakeitimo projektas dar tobulintinas, tačiau yra didelis žingsnis lyg bendro sutarimo. Ypatingai svarbus miškų grupių pokytis. Būtina aktualizuoti miškų grupių kriterijus, vadovaujantis Forest Europe rekomendacijomis bei esama Lietuvos situacija.

Dėl ilgalaikės miškų strategijos poreikio – verta priminti, kad žiūrint į ateitį būtina formuoti miškus, kurie būtų atsparesni klimato pokyčiams ir gebėtų prie jų prisitaikyti, taip gebėtų absorbuoti daugiau CO2, įvedant naujas medžių rūšis (pvz. buką) reikia svarstyti tiek medynų potencialą klimato kaitai, tiek pramonei. Taip pat, parengti pamatus, kad žemės ir miškų savininkai savanoriškai dalyvautų kaip CO2 absorbuojantys subjektai. Ateityje miško savininkas turėtų turėti tris pajamų šaltinius: realizuotą medieną, gamtinių vertybių apsaugą, CO2 absorbciją. Tik esant šiam pasirinkimui – galėsime rasti aiškų balansą ir sutarimą.

Dėl miškų sektoriaus kuravimo – manome, kad ši sritis turi būti išlaikoma Aplinkos ministerijos sistemoje. Svarbu dėmesį telkti ne į institucines pertvarkas, o administracinės naštos miškuose mažinimui, skaitmenizavimui, atviriems duomenims.

Požiūris į privačią nuosavybę.  Ar Jūsų partijos prioritetuose yra ginate privačią nuosavybę, kaip Konstitucijoje įtvirtintą vertybę? Jei taip, kokiu būdu tai darote ir numatote daryti ateityje?  Ar sutinkate, kad pastaruosius dešimtmečius savininkų teisės buvo vis labiau apribojamos, ūkinė veikla vis labiau reglamentuojama, reikalavimai- vis labiau smulkmeniški, nuolat griežtinamas ekonominis miško išteklių naudojimas, dėl įvedamų draudimų atsirandantys nuostoliai- tik dalinai kompensuojami, o baudos drastiškai didinamos?  Jūsų požiūriu- ar tokia politika yra adekvati situacijai, garantuojanti ilgalaikį požiūrį į nuosavybę, užtikrintumą teisingumu mūsų Valstybėje? Ką šioje srityje numatote nuveikti per kadenciją? Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?

Atsakymas: 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendrai Europos Sąjungoje aplinkosaugos teisėkūra užimą didžiausią visų naujų teisės aktų dalį. Neišvengiamai kartu su perkeliamais reikalavimas atsiranda ir naujų apribojimų miško savininkams.

Todėl, labai svarbu užtikrinti, kad įvedami veiklos apribojimai būtų teisingai kompensuojami. Ateinančio laikotarpio tikslas – sutarti su žemės ir miškų savininkais, kurių valdomas turtas patenka į saugomas teritorijas dėl veiklos apribojimų ir kompensacijų. Didžiausias iššūkis, kad kitaip nei žemės ūkyje, miškų sektoriui kompensacijoms ir skatinimui nėra Europos Sąjungos finansavimo. Sieksime, kad dalis Valstybinės miškų urėdijos gaunamo pelno būtų skiriama išskirtinai gamtosaugos priemonėms miškuose bei kompensacijoms mokėti.

Suvokiame, kad labai svarbu pasitikėti miško savininku. Jis suinteresuotas savo miško veikla, tad privalome mažinti administracinę naštą ir didinti pasitikėjimą miško savininku. Atsisakant pridėtinės vertės nekuriančių procedūrų, siūlysime sumažinti leidimų kirsti mišką kiekį. Užtikrinsime aiškiau, greičiau ir paprasčiau vykdomą veiklą miškuose ir atsisakysime pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo.

Praplėsime savininkų galimybes naudotis savo miškais, statant juose rekreacinius pastatus ir vykdant kitas veiklas, taip parodydami, kad miškas duoda naudos net tik pelnantis iš likvidžios medienos.

Finansai. Ar valstybės biudžeto (nacionalinių ir ES paramos) lėšų panaudojimas miškų ūkio ir aplinkosaugos reikmėms yra pakankamai efektyvus? Jeigu tobulintinas, kaip siūlote spręsti pagrindines problemas, kokias priemones ketinate įgyvendinti? Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams atsirandančius dėl aplinkosauginių apribojimų? Ar pritariate tam, kad Valstybės biudžete atskira eilute turėtų būti numatytos lėšos kompensacijoms privačių miškų ir žemių savininkams už nuostolius, patiriamus dėl apribojimų ūkinei veiklai bei nuosavybei? Kokios sumos tam turėtų būti skiriamos kasmet?

Atsakymas: 

Aplinkos ministerijos iniciatyva sekančiam finansavimo laikotarpiui saugomose teritorijose numatyta  24 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų, rezervuotų apsaugos sutarčių saugomose teritorijose sudarymui ir kompensacijų išmokėjimui. Taigi 5 metams numatoma kasmet panaudoti po ~5 mln. eur.

Taip pat iš valstybės biudžeto mokamos kasmetines ir vienkartines kompensacijas už privačiuose miškuose nustatytus veiklos apribojimus, tam kasmet išleidžiama apie 2 mln. Eur.

Tikimės, kad pradėjus įgyvendinti apsaugos sutarčių ir kompensacijų išmokėjimo iš ES lėšų projektą 2025 m., įvyks ženklus nuotaikų ir požiūrio pokytis į ST valdymo politiką.

Kokius pokyčius inicijuotume -  siūloma atsisakyti kasmetinių kompensacijų išmokėjimo praktikos, kai dėl miškų grupės pasikeitimo padidinamas pagrindinių miško kirtimų amžius. Reikėtų pagalvoti apie perėjimą vien tik prie vienkartinių kompensacijų, nes kasmetinių išmokų modelis turi daug nestabilumo dėl bankinių palūkanų svyravimo ir dėl išsitęsimo į laibai ilgis dešimtmečius. Ekstremaliu atveju kirtimų amžiaus padidinimas (ir kompensacijų mokėjimo terminas) gali apimti ir 50 metų, todėl miško savininkai nemato perspektyvos tokiuose sprendimuose, tai jų netenkina. Net ir kirtimų atidėjimo atveju įmanoma suskaičiuoti vienkartinę kompensaciją, tai leistų paveiktam miško savininkui aiškiai suprasti ką praranda ir ką jam valstybė už tai siūlo. Tam inicijuosime įstatymo pakeitimus.

Miškų įstatymo pakeitimai turės savo biudžetinius skaičiavimus ir kompensacijų logiką, kuri bus palanki miško savininkui.

Mokesčiai. Ar Jūsų partija palaiko siūlymą naikinti  vienintelį tokį ES šalyse papildomą apyvartos pobūdžio 5% mokestį privačių miškų savininkams, kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu. Kada laukti šio sprendimo priėmimo?

Atsakymas: 

Liberalų sąjūdis pilnai palaiko 5% mokestį privačių miškų savininkams, kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai, panaikinimą. Šis panaikinimas turi įsigyvendinti su nauju Miškų įstatymu. Jei neatsirastų politinės valios priimti Miškų įstatymą – inicijuotume šio punkto pakeitimą atskiru projektu jau pirmą naujo Seimo sesiją.

Medienos pramonė. Koks Jūsų požiūris į medienos pramonės esamą būklę ir būtinas vystymo kryptis Lietuvoje? Kokią politiką ir kaip įgyvendinsite  medienos pramonės atžvilgiu Lietuvoje?

Atsakymas: 

Medienos pramonė – svarbus Lietuvos ekonomikos dėmuo. Pastaraisiais metais, nepaisant įvairių iššūkių, medienos pramonės veiklos rezultatai parodė, kad šio sektoriaus dalis bendrojoje mūsų šalies eksporto statistikoje nuosekliai didėjo. Artimiausiu metu plėtojantis tvariai medinei statybai medienos paklausa tik augs.  Tuo tikslu žiūrint į ateitį - vystysime naujus plantacinius miškus, kurie ateityje užtikrins papildomą medienos gavybos potencialą, kartu mažinant miškų ūkio veiklos intensyvumą saugomose teritorijose bei plynųjų kirtimų plotus.

Medienos pramonei svarbus kuo paprastesnis ir aiškesnis medienos prekybos procesas, todėl Liberalų sąjūdžio programoje numatome, kad  visa valstybiniuose miškuose paruošta mediena turės būti parduodama tik atviruose viešuose aukcionuose, o ateityje į šią sistemą savanoriškai galės įsijungti ir privatūs miškų savininkai.

Svarbu išskirti ir dvi naujas miškų pramonei numatomas priemones, kurias numatome įgyvendinti. Visų pirma sieksime padvigubinti nukirstos medienos vertę skatinant ne parduoti medieną ir ne naudoti ją  šildymui, o apdirbti bei tokiu būdu sukuriant didesnę vertę ir daugiau ilgalaikių produktų. Taip pat, siekiant didinti Lietuvos medienos pramonės konkurencingumą, sieksime įvesti apribojimus žaliavinės neapdirbtos medienos eksportui iš Lietuvos. Vietoje rąstų turime eksportuoti baldus, popierių ir kitus medienos produktus. Tarp jų didelė reikšmė bus ir toliau skiriama organinės statybos plėtrai – vienai pagrindinių krypčių, kuria šiandien turėtų judėti tiek daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacija, tiek naujos statybos projektai. Šiandien jau galime kalbėti ir apie konkrečius žingsnius šioje srityje – iš esmės apsispręsta, kad naujasis Vyriausybės kvartalas Goštauto g. bus projektuojamas iš medinių konstrukcijų, nes Aplinkos ministerijos pasiūlytas Vyriausybės nutarimas 2024 m. įpareigoja viešojo sektoriaus užsakovus pradėti projektuoti bent iš 50 proc. organinių medžiagų. 

Priėmus įstatymus, kurie sudarytų galimybes vietoje žaliavinės medienos eksporto ją apdirbti kuriant aukštesnės vertės produktus Lietuvoje – susidarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje ir per metus sukurti apie 65 mln. eurų papildomos ekonominės vertės. Ir tai būtų pasiekta nedidinant bendros kirtimų apimties.

Medžioklė. Ar Medžioklės įstatyme įtvirtinsite kad teisės medžioti (naudoti medžioklės plotus) suteikimas privačioje žemėje priklauso žemės/miško savininkui (t.y.žemės ir miškų savininkų teisę sutartiniais pagrindais nustatyti jų nuosavybėje esančių plotų  naudojimą  medžioklei), o medžiotojams- žemės/miško savininkams – teisę medžioti nuosavose valdose (jei valdos mažos-susikoperavus  ar išsinuomavus). Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams už žvėrių padarytą žalą?

Atsakymas: 

Yra 3 svarbūs aspektai, kuriuos reikia atskirai aptarti:

1) Medžioklės plotų vienetų (MPV) sudarymas - ribų nustatymas. Esminis klausimas: ar laikomės medžioklėtvarkos principų: minimalaus dydžio ir „protingų“, faunai saugių MPV ribų?

2) Teisės naudoti fauną MPV suteikimas - leidimo išdavimas. Esminis klausimas: ar laikomės įstatymuose įtvirtinto principo, kad laukinė fauna priklauso valstybei ir kas jos vardu suteikia naudojimo teisę?

3) Medžioklės plotų (MP) naudojimo sąlygos. Esminis klausimas – kaip apsaugomi žemės savininkų interesai netrukdomai naudoti savo žemę, nepatirti nuostolių dėl medžioklės ir dėl faunos gausos netinkamo valdymo?

Pirmas aspektas aiškus - ribų nustatymas faunos valdymui labai svarbus veiksnys, Lietuvoje jau turėta blogos patirties su spontanišku MPV formavimu, kai buvęs reguliavimas buvo užprogramavęs nuolatinę MPV ribų kaitą, vienetai buvo išsidraikę, o faunos naudojimą lydėjo nuolatiniai konfliktai ir teisminiai ginčai. Mūsų kadencijoje baigėsi šis konkrečių politizuotų norų tenkinimas.

Antras aspektas – svarbu, kad būtų tinkamai apgintos žemės savininkų teisės į žemės naudojimą ir kad būtų užtikrintos galimybės žemės savininkui pareikšti nepritarimą medžioklei arba nustatyti jos vykdymo sąlygas. Čia svarbu pastabėti, kad įstatymu numatyti atvejai, kad valstybės institucijos neturi pasirinkimo teisės kam išduoti leidimą naudoti fauną: privalo leidimą išduoti žemės savininkui, kai jis vienas ar su kaimynais sudaro ne mažesnį kaip 1000 ha MPV (žr. 13 str. 3 dalį). Mažesnių žemės plotų savininkai (nuo 15 ha ir didesnių) gali medžioti kartu su MP naudotoju, atskira MPV neformuojamas (žr. 13 str. 1 d.). Suprantama pastarasis mikromodelis gali būti nepatogus, nes reikia prisitaikyti prie kitų medžiotojų tradicijų ir tvarkos, gauti iš jų medžioklės dokumentus, bet tai padeda racionaliai naudoti fauną. Taigi faktiškai turime teigiamą atsakymą į klausimą, ar gali žemės savininkai patys medžioti savo valdose. Šioje srityje įstatymų pakeitimas atliktas gana neseniai, verta palaukti ir stebėti kaip jis veikia.

Trečias aspektas – kiekvienas žemės savininkas, kuris nėra medžiotojas, bet medžioklė jam kelia rūpesčių, gali laisvai nuspręsti ar uždrausti medžioti, ar nustatyti specifines medžiojimo sąlygas ar iš viso medžioklę ignoruoti. Žinoma visiškas medžioklės uždraudimas gali turėti šalutinių pasekmių, pvz., kad faunos gausa nebus valdoma ir kad jos padaryta žala nebus atlyginama. Šis reguliavimas taikomas jau daug metų, praktika susiformavusi, žemės savininkai aktyviai naudojasi suteikta teise nustatyti medžiojimo sąlygas.

Dėl faunos padarytos žalos atlyginimo žemės savininkams reguliavimas gana neblogas, išskyrus tą dalį, kad nemedžiojamos faunos  (stumbrų, žąsų, gervių, dabar ir lūšių, meškų) padaryta žala atlyginama ne visais atvejais. Dar šioje kadencijoje Aplinkos ministerija atliks būtinus pakeitimus..

Taip pat yra pastabų ir dėl miškams žvėrių padaromos žalos atlyginimo, kai sumedžiojimo limitai yra išnaudoti. Šios srities problema mažėja, nes iš Aplinkos ministerijos iniciatyva iš limituojamų kanopinių žvėrių, kurie gali padaryti žalos miškams, su limitais medžioklė liko tik briedžių. Taigi faktiškai pašalintos kliūtys reikalauti žvėrių padarytos žalos atlyginimo.

Žalos apskaičiavimo metodikoje didesnių trūkumų įžvelgiame tik vilkų padarytos žalos apskaičiavimo metoduose, ten yra taisytinų dalykų. Žalos miškams atveju paruošti sprendimai papildyti metodiką naujais žalos jaunuolynams įverčiais ir numatyti jų indeksavimo principą.

Aplinkosauga. Kaip numatote optimizuoti ir racionalizuoti aplinkosauginius apribojimus bei pačias saugomas teritorijas?

Atsakymas: 

Baigsime saugomų teritorijų plėtrą toliau dėmesį telkiant ne jų didėjimui, o puoselėjant kokybinę aplinkosaugą esamose saugomose teritorijose. Sukursime realias galimybes vietos bendruomenėms ir verslui savarankiškai prisidėti prie saugomų teritorijų plėtros – sukuriant mechanizmus šiems subjektams steigti tokias teritorijas ir jas prižiūrėti. Prie to prisidedant ir valstybei. Bendrai užtikrinsime, kad saugomose teritorijose vykdantiems ūkinę veiklą turi būti skiriamos didesnės kompensacijos nei kitose teritorijose.

Veiklos principai. Įvardinkite bent tris svarbiausius principus/vertybes, kuriais vadovausitės priimdamas sprendimus Seime.

Atsakymas: 

Telkti, veikti, netrukdyti.

Ačiū  už Jūsų atsakymus.

________________________________________________________________________________________________