Naujienos

Prof.A.Kuliešis, dr.A.Kasperavičius: Miškų grupės Miškų įstatymo projekte

Miškų grupė yra miškininkavimo, jo planavimo ir organizavimo pagrindinis vienetas. Lietuvos miškai, kaip ir Europos miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į miško grupes arba klases, - konstatuoja prof. habil. dr. Andrius Kuliešis ir dr. Albertas Kasperavičius jų parengtame straipsnyje.

Siūlome susipažinti.

Lietuvos miškininkystės praktikoje šiuo metu veikianti miško grupių sistema taikoma nuo 1994 metų, t.y. nuo pirmojo Miškų įstatymo priėmimo. Per 30 metų Lietuvos miškotvarka, Valstybinė miškų tarnyba atliko didžiulį darbą nuolatos tobulindama šią miško grupių sistemą, tikslindama atskirų grupių ribas. Atsižvelgiant į miškų auginimo trukmę – kelis dešimtmečius ar visą šimtmetį, svarbu išlaikyti ribas ir užtikrinti miško grupių tęstinumą visame miško auginimo laikotarpyje. Tik keičiantis miškininkystės praktikai, miško naudojimo pobūdžiui atitinkamai turėtų būti koreguojama ir miško grupių sistema.  Pavyzdžiu galėtų būti greito auginimo - plantacinių miškų variantas, kuriems dėl specialaus ūkinio režimo yra išskirta atskira miškų grupė.

Pagal miškų prieinamumą medienai gauti Europos miškai skirstomi į prieinamus ir neprieinamus. Didžiąją dalį visai ar dalinai neprieinamų miškų sudaro saugomi ir apsauginiai miškai. Įsikūrus „Europos Miškams“,  atstovaujamiems „Ministrų konferencijos Europos miškams išsaugoti“ (MCPFE), ypatingo susidomėjimo sulaukė saugomi ir apsauginiai miškai. XX amžiaus pabaigoje Europos saugomuose ir apsauginiuose miškuose buvo priskaičiuojama ne vienas šimtas skirtingais pavadinimais funkcinių miško grupių, kategorijų. Susivokti, planuoti, analizuoti miškų auginimo ir formavimo skirtumus, jų išsaugojimą, naudojimą tokioje gausybėje skirtingų grupių ir kategorijų buvo gana sudėtinga. Be to, pradėjus vertinti miškų tvarkymą Europos mastu, buvo labai svarbi bendresnė, palyginama tarp atskirų šalių europinio lygmens informacija. Įvertinus įvairiose šalyse kiekvienai miškų teritorijai būdingas pagrindines ir visas kitas funkcijas, buvo prieita išvados, jog saugomuose ir apsauginiuose Europos šalių miškuose tikslinga išskirti tris miškų klases su panašios funkcinės paskirties ir panašaus ūkininkavimo režimo medynais. Pirmos klasės miškuose buvo išskirti trys poklasiai, trečios klasės - du, taigi iš viso trys klasės ir šeši poklasiai miškų su panašia tiksline paskirtimi ir panašiu šių miškų tvarkymo – apsaugos režimu, siekiant užsibrėžto tikslo. Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti (MCPFE), vykusioje 2003 metais Vienoje, kurioje dalyvavo ir Lietuvos atstovai, buvo priimta saugomų ir apsauginių miškų klasifikacinė sistema, pagal kurią  Lietuva, kaip ir kitos šalys, kas 5 metai, pradedant 2000 metais, teikia informaciją Europos miškams ir Pasaulinei miškų apskaitai. Priimant saugomų ir apsauginių miškų klasifikaciją 2003 metais Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti, buvo reiškiama viltis, kad yra sukurtas reikšmingas instrumentas, leisiantis sėkmingai organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą, tvarkant saugomus ir apsauginius miškus ilgalaikėje perspektyvoje.

Saugomų ir apsauginių Europos miškų klasifikacinė sistema pagal MCPFE, 2003

Klasė 1. Pagrindinis miškų tvarkymo tikslas – biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas.

1.1. Veikla be ūkinio poveikio. Galimas ribotas lankymas, moksliniai tyrimai nedarant žalos objektui.

1.2. Galimas minimalus poveikis. Kanopinių žvėrių, ligų, vabzdžių kontrolė, priešgaisrinė apsauga, leidžiami moksliniai tyrimai nedarant žalos objektui, lankymas, vietinių gyventojų ir bendruomenės poreikių tenkinimas.

1.3. Apsauga per aktyvią veiklą, siekiant specifinių objekto formavimosi, jo išsaugojimo tikslų. Įprastinė ūkinė veikla, atkūrimas, medienos ruoša, nesusijusi su objekto išsaugojimu ar specifinių tikslų siekimu, draudžiama.

Klasė 2. Pagrindinis miškų tvarkymo tikslas – kraštovaizdžio ar specifinių gamtinių elementų išsaugojimas. Veikla yra siekiama kraštovaizdžio įvairovės, gamtinių, kultūrinių, estetinių, dvasinių, istorinių vertybių, specifinių gamtinių elementų išsaugojimo ir pagausinimo. Miško išteklių naudojimas – ribotas, bet kokia veikla neigiamai veikianti kraštovaizdžio charakteristikas ar specifinius gamtinius elementus draudžiama.

Klasė 3. Pagrindinis miškų tvarkymo tikslas – apsauginių miško funkcijų stiprinimas. Formuojami tvarūs, produktyvūs miškai, ribojamos miško ūkinės priemonės bei atlikimo būdai, mažinantys apsauginės funkcijos efektyvumą, medynų tvarumą, atsparumą negatyviems veiksniams.

3.1. Vandens telkinių ir laukų apsaugos zonų miškai, skirti dirvožemio ir jo savybių, vandens kiekio ir kokybės išsaugojimui ir pagerinimui.

3.2. Miškai skirti ypač vertingų gamtinių, o taip pat kitų infrastruktūros objektų apsaugai.

Siekiant harmonizuoti Lietuvos ir Europos saugomų ir apsauginių miškų grupavimą, Lietuvos miškų institutas 2010 m. atliko jų lyginamąją analizę. Šios analizės rezultate skirtingos funkcinės paskirties saugomi ir apsauginiai Lietuvos miškai buvo priskirti miško klasėms ir poklasiams pagal MCPFE 2003 m. klasifikatorių. Iš viso Lietuvoje išskirtos 28 saugomų ir apsauginių miškų kategorijos (skaičius neribojamas), suskirstytos į tris klases ir šešis poklasius. Taip buvo pademonstruotas Lietuvos ir  Europos saugomų ir apsauginių miškų skirstymo pagal skirtingos tikslinės paskirties grupes ir pogrupius palyginamumas. Labai svarbu, kad nacionalinėse miškų apskaitose atsispindėtų visos miškų kategorijos, nustatytos MCPFE 2003 m. (žiūr. 1 pav.).

1 pav. Lietuvos ir aplinkinių Europos šalių palyginimas pagal MCPFE nustatytus miškų tvarkymo režimus (schemoje pateikta miškų ploto dalis pagal skirtingas klases).

Lietuvos I-III miško grupių 2020 metais plotas prilygo 1-3 klasių plotui pagal MCPFE (pav.) Biologinės  įvairovės išsaugojimui ir gausinimui, kaip ir apsauginiams miškams Lietuvoje tenka po dešimtadalį ploto. Kraštovaizdžio ir kitų gamtinių vertybių išsaugojimui skirti miškai šalyje užima apie 7 proc. Lietuvos miškai nuo Europos miškų labiausiai skiriasi mažesniais (2,7 karto) apsauginių miškų plotais. Didžiausi apsauginių miškų plotai Europoje tenka kalnuotoms šalims. Kitų miško klasių plotai, išreikšti procentais, yra gana panašūs. Pagal miško klasių plotų struktūrą Lietuvos miškai labiausiai artimi Latvijos ir Estijos miškams. Didžiausi 1.1 klasės (rezervatinių miškų) plotai yra išskirti Suomijoje.

Kokie pokyčiai miško grupių sistemoje yra siūlomi teikiamame Miškų įstatymo projekte? Didžiausią nuostabą kelia siūlymas pateiktame įstatymo projekte miško grupių sistemoje atsisakyti apsauginių miškų grupės. Tai labai svarbi miškų kategorija Europai ir Lietuvai. Pagal 2020 m. Europos miškų apskaitą apsauginiai miškai sudaro pusę visų saugomų ir apsauginių Europos miškų, Lietuvoje šie miškai užima 38% saugomų ir apsauginių miškų dalį. Rekreaciniai miškai teikiamo įstatymo projekte yra pervadinti socialiniais, tokiais jie ir galėtų likti, skiriant jiems dabartinį 2B pogrupį. Atskira miškų grupė turėtų būti skirta pagrinde apsauginių miškų grupei, atskirai skiriant vandens laukų ir dirvų apsauginius (3.1 poklasis) ir svarbių infrastruktūros objektų apsaugai skirtus miškus (3.2 poklasis).

Įstatymo projekte planuojamo miškų grupavimo trūkumai:

1. Nepagrįstai panaikinta apsauginių miškų grupė, galiojanti Lietuvos miškininkystės praktikoje nuo 1994 m., neatsižvelgiant į tai, jog klasė 3 su 2 poklasiais įteisinta Europos miškininkystės praktikoje MCPFE, 2003, kaip apsauginiai – atskirai laukų, dirvų, vandenų ir atskirai svarbių infrastruktūros objektų. 
2. Miškų skirstymas grupėmis pagal galiojančio Miškų įstatymo reikalavimus šiuo metu yra subalansuotas tarp pajamų gautų už medieną ir išlaidų, reikalingų dabartinio masto ekosisteminėms paslaugoms gauti. Teikiamame įstatymo projekte grupių pertvarkos ekonominė analizė neatlikta, ir kaip nauja miškų grupių sistema atsilieps pajamingumui, produktyvumui, miško naudojimo apimtims lieka neaišku.
3. Siūlomame įstatymo projekte miško grupių ribų nustatymas taksacinių sklypų ribomis dėl jų nuolatinės kaitos nėra patikimas.

Siūlome:

1. Užtikrinti Lietuvos miškų skirstymo miškų grupėmis tęstinumą – apsauginiai miškai turi grįžti į miškų grupavimo sistemą; būtina prisilaikyti Ministrų konferencijos Europos miškams išsaugoti priimtos saugomų ir apsauginių miškų klasifikacinės sistemos (MCPFE, 2003).
2. Identifikavus tiek valstybinės reikšmės, tiek privačių miško plotų pasiskirstymą pagal siūlomas įstatyme miškų grupes, įvertinus tolygaus miško naudojimo, kaip ir priklauso darniam ūkiui, apimtis (medienos, ekosisteminių paslaugų ir kt.) ir tik gavus galimų pajamų ir išlaidų teigiamus balansus, užsitikrinus reikalingų lėšų šaltinius kompensacijoms, teikti naująją miško grupių sistemą taikyti šalies miškininkystės praktikoje.
3. Nustatant miško grupių ribas daugiau vadovautis linijiniais, stabiliais, mažai kintančiais objektais – keliais, kvartalinėmis, grioviais, trasomis ir t.t.

Prof. habil. dr. Andrius Kuliešis, dr. Albertas Kasperavičius