Naujienos
2023 - 03 - 05
Pasakojimų ir fantazijų apie mišką patikrinimas faktais.
Kritinė mokslo kokybės (savi)patikra užtrunka, tačiau veikia.
Nesenai Vokietijos didžiosios visuomeninės žiniasklaidos dėmesio vėl sulaukė miškininkas Peteris Wohllebenas. Tačiau šį kartą jis nebuvo aukštinamas kaip didysis „miško išmanytojas“, o kritikuojamas. Jis esą skleidė „po miško paklote paslėptas fantazijas“. Iš kur kyla tokia griežta kritika?
Prieš keletą metų miškininkas Peteris Wohllebenas staiga išpopuliarėjo dėl jo istorijų apie medžių tarpusavio sugyvenimą-WoodWideWeb. Tačiau kyla klausimas, ar jo pasakojimai apie miškų gyvenimą yra tikslūs ir remiasi moksliniais faktais, o gal tai yra išgalvotos istorijos, skirtos populiarinti jo knygas ir ekskursijas.
Šiame kontekste, pastaruoju metu pasirodę straipsniai skirtingose žiniasklaidos priemonėse - "Spiegel", „Forstpraxis“, „Scientific American“ ir „Nature“ - atkreipia dėmesį į Wohllebeno istorijų fantazijas, kuriose mažai remiamasi moksliniais faktais. Šie straipsniai pabrėžia, kad Wohllebeno pasakojimai apie miškų komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp medžių yra pernelyg supaprastinti ir klaidinantys.
Vienas pagrindinių teiginių Peterio Wohllebeno knygoje „Slaptas medžių gyvenimas“ teigia, kad tos pačios rūšies medžiai mažiau mato vienas kitą kaip konkurentus, nei teigia miškininkystės mokslas, o veikiau aktyviai palaiko vienas kitą. Taip „medžių motinos“ praktiškai žindo savo „medžių vaikus“, dirvožemyje esančios grybienos pagalba perduodami maistą iš senų medžių į jaunus medžius. Toks WoodWideWeb.
Būtent tokie romantiški vaizdai sukėlė žiniasklaidos ažiotažą ir išstūmė knygą į bestselerių sąrašus. Straipsnis neseniai buvo paskelbtas viename iš labiausiai gerbiamų mokslo žurnalų „Nature ecology & Evolution“., kuriame trys Šiaurės Amerikos mokslininkai kritiškai išanalizavo kai kuriuos teiginius apie WoodWideWeb. Ar motininiai medžiai dalijasi anglies ir azoto pertekliumi su savo palikuonimis per požeminių mikorizinių grybų rezginį, taip skatindami regeneracijos išlikimą ir augimą?
Lietuvosmiskai.lt komentaras: Medžių įasmeninimas (sužmoginimas), priskiriant jiems žmogui būdingas dvasines, fizines ir moralines savybes plačiai naudojamas populiariose pasakose. Tai dažnai padeda suprantamai ir pamokomai perteikti mūsų santykį su gamta. Tiktai suaugusiems derėtų nepamiršti, kad pasakų vaizdiniais nederėtų vadovautis realybės suvokimui. Ypač- formuojant miškų politiką.
_____
Nuorodos į minimus straipsnius:
Nuorodos į minimus straipsnius:
- Der Spiegel- https://bit.ly/3ZyAx2J
- forstpraxis.de - https://bit.ly/3y8bzf6
- Nature Ecology & Evolution - https://go.nature.com/3YiplGL
