Naujienos
2022 - 12 - 15
Mokslininkai: Plynos kirtavetės jau po 10 metų tampa anglies kaupyklomis
Būtent medžių augimas lemia miško anglies balansą kraštovaizdžio lygmeniu šiauriniuose kultūriniuose miškuose. Anglies dioksido (CO2) išsiskyrimas iš miško dirvožemio biologinių medžiagų skaidymosi pasekoje yra palyginti ne toks svarbus, o plynoje kirtavietėje surišama daugiau CO2 nei išskiriama jau per pirmuosius dešimt metų po kirtimo. Tai rodo iki šiol išsamiausias Švedijos šiaurinių miškų anglies balanso tyrimas, atliktas Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU) mokslininkų, pagrįstas 50 skirtingų miškų medynų ištyrimu.
Tyrimo rezultatai paskelbti aukšto reitingo žurnale Global Change Biology.
Trumpa santrauka:
- Plyna kirtavietė iš anglį išskiriančio tampa anglį kaupiančiu plotu jau per pirmą dešimtmetį.
- Pirmąjį dešimtmetį anglies balansui didelę reikšmę turi miško paklotės augalija. Žolelės ir augmenija iš pradžių geriau sugeria anglies dioksidą nei tik pradėję augti medeliai.
- Anglies dioksido išsiskyrimas iš miško dirvožemio iš esmės yra pastovus visais miškininkystės etapais, todėl tai nėra veiksnys, turintis įtakos anglies balanso dinamikai.
- Skirtingų medynų skirtumai labai priklauso nuo medžių senumo, nes augimas skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Kraštovaizdžio lygmeniu anglies balansą lemia tai, kiek yra senų ir jaunų miškų. Kadangi medžių augimas kontroliuoja anglies balanso dinamiką, miškininkavimas tvarkant ir prižiūrint medynus yra labai svarbus.
- Tyrimas apėmė ir tyrimo barelius su sengirėmis. Sengiriniai miškai ir toliau sugeria anglį, tačiau tik ~ pusę vidutinio amžiaus miško CO2 sugeriamo kiekio. [informacinis SLU straipsnis: https://bit.ly/3j6IUmw]
