Naujienos
2023 - 11 - 21
Miškų tema- traukiantis dėmesį prasidėjusių rinkiminių kampanijų akcentas
Ateinantys metai Lietuvos politikoje- tris kartus rinkiminiai: 2024 m. gegužės 12 d. rinksime Prezidentą, 2024 m. birželio pradžioje vyks rinkimai į Europos Parlamentą, o
2024 m. spalio 13 d. rinksime naująjį Lietuvos Respublikos Seimą. Tad jau dabar startuoja rinkiminės kampanijos, skirtos patraukti žiniasklaidos dėmesį eskaluojant visuomenę "kabinančias" temas. Viena tokių, kuriems būsimieji rinkėjai Lietuvoje neabejingi, yra miškai.
Populistinių idėjų sklaidos šventė, panašu, dar tik prasideda. Pirmiausiai užsipulti valstybiniuose miškuose dirbantys miškininkai, kaltinant, kad (paradoksas!) laikosi valdžios nustatytų taisyklių, veikia tik teisėtai, pilnai įgyvendina Aplinkos ministerijos bei Valdymo koordinavimo centro nustatytus tikslus valstybės valdomai įmonei- VĮ "Valstybinių miškų urėdijai".
Aplinkos apsaugos komitetas 2023-11-15 surengė jau plačiai nuskambėjusią diskusiją "Dėl miškų saugojimo ir naudojimo Lietuvoje.Kokiu keliu einame?". Diskusijos iniciatorius - buvęs naujakairietis bei žalvalsteitis ir dabartinis demokratas Seimo narys Tomas Tomilinas, aktyvus ekoaktyvistų šalininkas, pasikvietė su demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tampriai susijusį eurokomisarą Virginijų Sinkevičių , atsakingą už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, įžanginei kalbai.
Dalyvavo didelis būrys politikų: Aiste Gedviliene , Kasparas Adomaitis , Viktoras Pranckietis , Ligita Girskienė, Justinas Urbanavicius , Romualdas Vaitkus , Aidas Gedvilas ir kt.
Taipogi atvyko atsakingų institucijų, miško ir žemės savininkų, miškininkų, aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų, mokslo, žiniasklaidos atstovai.
Gyvai ir nuotoliu prisijungę dalyviai išklausė Aplinkos ministerija viceministro Kęstutis Šetkus ir AM Miškų politikos gruės vadovo dr. Nerijaus Kupstaičio pranešimą apie esamą situaciją ir rengiamus miškų ūkinės veiklos reglamentavimo pakeitimus. Aplinkosaugos koalicija vadovė Lina Paškevičiūtė pristatė savo matymą ir pageidavimus judėjimo "Girių spiečius" aktyvistų vardu.
O po to vyko išties informatyvi diskusija. Būutinai susipažinkite. Nuoroda įdiskusijos video įrašą https://www.youtube.com/watch?v=PqSSz--x0-M
Diskusija sulaukė gan plataus atgarsio, ji (matomai) turėjo tapti preliudija po dviejų dienų, penktadienį aktyvistų prie Seimo surengtam mitingui "Kieno miškas?", į kurį susirinko apie 100 dalyvių. Mitinguotojų keliami reikalavimai stipriai susišaukia su T.Tomilino per trečiadienio diskusiją paviešintu jo siūlomos rezoliucijos Seimui tekstu.
 |
Dabar aktyvistai užsimojo stabdyti net būtinus miškų tolesnio atsparumo užtikrinimui sanitarinius kirtimus spygliuočių medynuose, neva- gamta susitvarkys pati. Tuo tarpu kenkėjų išplitusių židinių suvaldymas nėra lengvas netgi turint visą palaikymą, išteklius ir greitą darbams vykdyti reikalingų formalumų suderinimą (ko šiuo metu tikrai nėra, nežiūrint į tai, kad net septyniose savivaldybėse paskelbta stichinė nelaimė dėl kenkėjų išplitimo miškuose).
Reakcijų dėl tokių siūlymų yra įvairių. Pavyzdžiui, diskusijoje Seime trečiadienį nepasisakęs Seimo AAK narys Romualdas Vaitkus paskui paskelbė savo pastebėjimus soc.tinkle Meta:
Dėl dviejų miško kenkėjų – paprastojo pušinio pjūklelio (Diprion pini) ir žievėgraužio tipografo (Ips typographus) – masinio išplitimo pažeistų miškų plotai sudaro tūkstančius hektarų pušynų bei eglynų, ir šie plotai vis didėja. Pažeidimų mastas 2023 metais 6 kartus didesnis, nei praėjusiais ir tolesnė tendencija nėra džiuginanti. Ir štai čia pasireiškia paradoksas- miškų "saugojimo" aktyvistai ragina patikti situaciją savieigai, težūna kenkėjų puolami eglynai ir pušynai- bus daugiau miškuose išdžiūvusių stuobrių ir tręštančios negyvos medienos.
Eskaluojama tema nelieka nepastebėta.
Beje, informatyvi diskusija surengta šį pirmadienį, lapkričio 20 d. LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studijoja“:
Ar tokie būsimi vaizdai ir žuvusių miškų būklė tenkins plačiąją visuomenę po kelerių metų? Matyt, tuomet jau bus bėdavojama, kad niekadėjai miškininkai neišsaugojo miškų, leido ligoms ir kenkėjams numarinti ištisus medynus. Bet tai laukia kiek vėliau...
Juo labiau, kad visi sutariame, kad esamas miškų kirtimo taisykles reikia tobulinti, atliepiant nūdienos situaciją, besikeičiančias technologijas, galimybes ir poreikius.
Sakoma, kad sunkūs laikai gimdo stiprius žmones, stiprūs žmonės kuria gerus laikus, geri laikai gimdo silpnus žmones, o silpni žmonės kuria blogus laikus. Lietuvoje kol kas dar gyvename neblogai, taikoje ir pritekliuje, tačiau įtampa aplinkui auga, reikia rengtis sunkesniems laikams, koncentruojantis į realias, o ne menamas bėdas, ir tuos sprendimus, kurie išties mums gyvybiškai svarbūs ir pagal kišenę. Kalbant apie miškus, pro medžius pasistenkime įžvelgti žmones. Dirbančius, kuriančius, realiai savo pastangomis, patirtimi ir išmanymu prisidedančius prie bendros gerovės.
