Naujienos

Miško savininkų interesai Seime – kas juos gina, o kas – ne?
Seime svarstyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai dėl miškų naudojimo suvaržymų kontrmobilumo pretekstu, kurie gali smarkiai paveikti privačių miškų savininkus.
Krašto gynyba yra neabejotinai svarbi, tam nieks neprieštarauja. Tačiau numatomos priemonės turi būti proporcingos, veiksmingos ir pagrįstos, kad būtų išvengta nereikalingo lėšų ir turto švaistymo.
Nuoroda į Seimo AAK papildytą jo pirmininko Lino Jonausko pasiūlymais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3988(2)) čia...>>>
Tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos atstovai konstatavo, kad sprendimai priimami per greitai, be aiškaus kompensavimo mechanizmo ir tinkamo diskusijų proceso. Seimo narių pasisakymai:
Martynas Katelynas (LSDPF): pirmasis atkreipė dėmesį, kad projekte nėra kompensavimo mechanizmo – miškų savininkai netektų turto vertės be jokių atlygintinų priemonių. Siūlė svarstyti kompensacijas arba miškų mainų galimybę. "Mes tikrai nesame komunistinė valstybė, kuri galėtų sau leisti nusavinti privatų žmonių turtą arba sumažinti jo vertę",- apibendrino savo išsamų pasisakymą miškingoje Dzūkijoje išrinktas parlamentaras.
Tomas Domarkas (NAF): pritarė M. Katelynui ir pabrėžė, kad neatsižvelgiama į privačią nuosavybę – žmonės investavo į miškus tikėdamiesi grąžos, tačiau dabar jų teisės ignoruojamos. "Manau, kad šiandien tikrai yra galimybė svarstyti, kokiomis priemonėmis, kaip bus kompensuota privačių miškų savininkams",- kalbėjo Seimo AAK narys.
Valius Ąžuolas (LVŽ-KŠSF): pritarė abiems prieš jį kalbėjusiems kolegoms ir kritikavo „skubos tvarką“, teigdamas, kad ji trukdo diskusijoms. Pabrėžė, jog valstybė negali riboti nuosavybės nesuteikdama sąžiningos kompensacijos. "Neskubėkime daryti skubotos teisėkūros, kai nukentės asmenų ir žmonių turtas",- ragino kolegas politikas.
Simonas Gentvilas (LSF): pripažino, kad krašto apsauga yra prioritetas, tačiau kritikavo siūlomus apribojimus kaip neproporcingus. Jis atkreipė dėmesį, kad dėl šiuo metu projekte teikiamų apribojimų numatytos kompensacijos gali siekti 500–800 mln. eurų, bet sprendimai priimami net neįvertinus realių pasekmių. "Aš suprantu, kad krašto apsauga turi savo prioritetus, bet neproporcingi ribojimai visuomenę nukreipia taip, kaip gerbiamas M. Katelynas pasakė iš tribūnos. Tad aš siūlau per priėmimą pagalvoti apie stipriai redukuotą projektą",- ragino buvęs aplinkos ministras, dabar Seimo AAK narys.
Laurynas Kasčiūnas (TS-LKDF): pateikto pirminio pataisų projekti iniciatorius pabrėžė, kad įstatymo tikslas – ne tik miškų apsauga, bet ir krašto gynyba. Jis ragino pritarti projektui ir atmetė kritiką, esą neproporcingi ribojimai gali pakenkti miškų savininkams. "Žinau, galima gal geriau, bet padarėme, kaip padarėme, ir judame į priekį",- ragino savo iniciatyvai pritarti buvęs krašto apsaugos ministras.
Kęstutis Mažeika (DFVL): akcentavo, kad tai nėra visiškas ūkinės veiklos draudimas, o tik plynųjų kirtimų ribojimas. Jo teigimu, miškininkai ir krašto apsaugos specialistai įvertino situaciją ir naujos taisyklės yra kompromisas tarp miškų išsaugojimo ir saugumo poreikių.
Eugenijus Gentvilas (LSF) pabrėžė, kad svarstant biudžetą siūlė numatyti kompensacijas savininkams už apribotą jų nuosavybės naudojimą. Jei kompensacijos būtų aiškiai numatytos, dabartinis projektas nekeltų tiek problemų. Taip pat kritikavo perteklinį skubos tvarkos taikymą, primindamas, kad Konstitucinis Teismas anksčiau dėl to yra pasisakęs neigiamai.
Valdas Rakutis (TS-LKDF): neįsiskaitęs į svarstymui pateiktų įstatymo pataisų turinį, klaidingai ramino miškų savininkus, sakydamas, kad apribojimai yra laikina priemonė ir miškų vertė dėl jų nesumažės.
2025-03-25 Seimo rytinio posėdžio Nr. 26 vaizdo įrašas
Seimo posėdžio stenograma (ištrauka):
<...>
10.30 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3988(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3988. Kviečiame pranešėją L. Jonauską.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kovo 19 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstį šį klausimą, 7 komiteto nariai balsavo už, susilaikė 2. Siūlome pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Diskutuoti užsirašė keturi Seimo nariai. Kviečiame M. Katelyną. Ruošiasi T. Domarkas.
M. KATELYNAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, niekas nekelia klausimo, kad gynyba yra viena iš svarbiausių sričių šių dienų kontekste, tačiau dabartinis projektas, kuriam irgi siūloma taikyti skubos tvarką, kelia privačių miško žemės savininkų klausimų. Mes nesame valstybė, kuri gali nusavinti kažkokį turtą, turime pagalvoti apie tai, kaip bus kompensuojama. Šiuo metu apie jokias kompensacijas nėra kalbama, tam neturime mechanizmo. Kyla klausimas, ar tai netaps supriešinimu gynybos ir kitų privačių reikmių, kadangi labai lengva greitai išmesti projektą ir pasiūlyti kažkokius draudimus, visiškai nepagalvojus, ar tai tikrai atitiks mūsų gynybinius ir gyvybinius interesus. Todėl manau, kad kuo greičiau turi būti sugalvotas mechanizmas, kaip vyks tas kompensavimo procesas, tuo labiau kad Aplinkos ministerijos jau yra parengtos Miškų įstatymo pataisos, kurios draus bet kokį ūkininkavimą ir nacionaliniuose parkuose. Tai ypač liečia miškingus Lietuvos rajonus, tarp jų ir Varėnos rajoną, kurio miškingumas siekia 62 %. Šiame projekte privačių miškų savininkams, kurie turi nuosavybę, o tai turės įtaką, priklauso 24 tūkst. hektarų miškų, iš jų apie 30 % yra brandūs. Šiandien, jeigu įsigaliotų ribojimai, tų miškų vertė kristų du tris kartus. Ką galime pasakyti tų miškų savininkams? Kad atsiprašome, bet valstybė neturi pinigų. Aš suprantu, gynybos finansavimas tikrai yra svarbu, mes turime surasti galimybę, kaip tą padaryti. Galima surasti kitą receptą. Jeigu neturime galimybių kompensuoti finansiškai, Valstybinė miškų urėdija valdo labai daug IV grupės miškų. Galima pasiūlyti mechanizmą, čia jau yra parlamento ir Vyriausybės prerogatyva, kad būtų galima iškeisti tuos miškus, kurie yra apribojami, kur yra draudžiamas ūkininkavimas arba uždraudžiami plyni kirtimai, į Miškų urėdijai priklausančius IV grupės miškus ir tokiu būdu kompensuoti privačių miškų savininkams, nes mes tikrai nesame komunistinė valstybė, kuri galėtų sau leisti nusavinti privatų žmonių turtą arba sumažinti jo vertę. Tad siūlau pagalvoti apie galimybes nenuskriausti ir pateisinti teisėtus privačių miškų savininkų lūkesčius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiame T. Domarką. Ruošiasi A. Radvilavičius.
T. DOMARKAS (NAF). Sveiki, Pirmininke, kolegos. Aš irgi pritarčiau M. Katelynui, kad šiandieną priimami įstatymai, pagal kuriuos visiškai neatsižvelgiama į privačią nuosavybę. Tai tiek verslas, tiek privatūs miškų savininkai kažkada investavo pinigus, netgi gali būti, kad pirko prieš 30 metų, tikėdamiesi gauti iš nuosavų miškų grąžą. Manau, kad šiandien tikrai yra galimybė svarstyti, kokiomis priemonėmis, kaip bus kompensuota privačių miškų savininkams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų aš pritariu tiek Martynui, tiek kolegai, kalbėjusiam prieš. Bet kas dabar atsitiko su šia valdančiąja dauguma? Praeitoje kadencijoje socialdemokratai, kiti demokratai, kurie buvo, visada pykdavo ant konservatorių, kodėl jie viską varo skubos tvarka, kaip sakant, kuo daugiau projektų paskutinėmis sesijos savaitėmis ir skubos tvarkomis. Kam reikalinga skubos tvarka? Kad nebūtų diskusijų, kad nebūtų daug svarstymų, galimybių susipažinti, išanalizuoti, sužinoti tvarką, kaip bus kompensuojama ir atiduodama savininkams. Dabar tas pats metodas taikomas ir čia. Gaila, kad Linas nepasimokė iš praeitos kadencijos, kad nereikia skubos tvarkos daryti, o reikia viską žmonėms išaiškinti, tada nebus nei prieštaraujančių, nei kažko.
Aš suprantu, kad čia yra įdėtas burtažodis „gynyba“. Jeigu parašyta „gynyba“, klausimų negalima užduoti, diskutuoti negalima – reikia balsuoti, nes tuoj kokiomis nors (čia kolonų daug stovi), nežinau, kelintomis kolonomis būsime apšaukti. Bet negalima taip tyčiotis iš žmonių. Ten yra žmonių turtas. Konstitucijoje yra parašyta: žmonių turtas neliečiamas. Jeigu valstybė nori kažką uždrausti, neleisti, ji turi kompensuoti. Dabar kas atsitinka? Ministerija jau ruošia tvarką, kaip bus kompensuojama, kas bus padaryta, o įstatymas priimamas užbėgant į priekį. Kam reikalinga ta skuba, jūs man galite paaiškinti? Trejus metus net praeitoje kadencijoje tokių ribojimų niekam nereikėjo. Niekam nereikėjo, net nekilo mintis. Aišku, L. Kasčiūnas ten drakono dantų primėtė, šou padarė. Kariuomenės vadas gerai sakė: nustokime švaistyti gynybos lėšas niekam. Dabar kita ministrė, nežinau, nori užminuoti, dar kažką padaryti. Na gerai, žaiskite tuos savo žaidimus, minuokite, kažką darykite, bet savininkams turi būti atlyginta. Iš savininkų negalima tyčiotis.
Ir dabar kas išeina? Na, 1,5 hektaro čia leisime kirsti, bet katras pirmas iškirto, kitas savininkas – ant ledo. Tada kitas savininkas lauks, kol medeliai paaugs 2,5 metro, tada jis galės naudotis savo turtu. Įdomios schemos. Na, galime šachmatų lenta padaryti mišką, galime pakelę šachmatų lenta padaryti, bet savininkai neturi būti išmesti ar numesti į pakraščius. Nes dabar kas išeina? Ar tai būtų žvėrelių augintojai, štai kaip pavyzdys: tikra žala už žvėrelį – 50 eurų, davė 1 eurą arba 3. Na tai ar galima taip? Konstitucinis Teismas ką pasakė? Kad valstybė gali riboti, bet nesityčioti iš verslo, kur kainuoja 50 eurų, duoti 1 eurą. Tai yra pasityčiojimas iš verslo ir turto. Su miškais yra ta pati situacija.
Aišku, dar įdomesnė situacija, nuo kelių – 100 metrų. Jau dabar tas juokas žmones ima, kad juostos nuo kelių paliktos, neva neiškirsta, o toliau tuštumos ir plynės. Bet tik kas nežino apie miškus, užmiršta vieną dalyką – kai tu palieki juostą, geram vėjui užėjus, ta visa juosta guli. Na tai dabar tokių juostų pridarykime dar daugiau, tai gulinčių juostų turėsime dar daugiau.
Aš sakyčiau, kad skubos tikrai nereikia dėl šio įstatymo. Padėkime šiek tiek į šoną, ateis kompensavimo tvarka, tada visi žmonės žinos, kokią gaus kompensaciją, kaip bus viskas tvarkoma, ir bus normalus teisėkūros procesas. Nes dabar jau išeina tokia parodija, kad gruodį priimame įstatymą, kovą atnešame jį taisyti, nes kažkas kažką užmiršo padaryti. Neskubėkime daryti skubotos teisėkūros, kai nukentės asmenų ir žmonių turtas.
PIRMININKAS. Visi, norintys diskusijoje kalbėti, pakalbėjo. Motyvai už ir prieš. Dėl motyvų už noriu pasitikslinti, kolegos. Ai, atsiprašau, taip. Motyvai už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, na, iš tikrųjų verkia Lietuvos miškas, klausydamas, kaip V. Ąžuolas, su tokia garbinga pavarde, iš principo tampa rusišku dubu. Labai gaila, kad taip yra, gaila, kad mes turime tokių politikų Seime. Na, bet ką, demokratija.
Mielieji, aš tik priminsiu vieną paprastą dalyką: šituo įstatymo projektu mes, viena vertus, ir saugome Lietuvos miškus, kas yra labai svarbu mūsų žmonėms, kita vertus, tai deriname su mūsų gynybos poreikiais. Tai yra kompleksinės Kontrmobilumo strategijos, patvirtintos praeitais metais, sudėtinė dalis. Tai yra, aišku, minos, įvairių tipų minos: prieštransportinės, prieštankinės, po to galbūt ir priešpėstines, kai išeisime iš Otavos konvencijos, fortifikacijos priemonės, miškai, prieštankiniai grioviai – visa tai yra sistema. Ją galima pildyti ir, tikiu, gal ir papildysime. Tai šia prasme tikrai ačiū komitetui, kuris nepaliko to įstatymo projekto, neįdėjo į stalčių, jį prikėlė, jį patobulino. Žinau, galima gal geriau, bet padarėme, kaip padarėme, ir judame į priekį. Todėl raginu pritarti, nes tai yra ne tik miškų saugojimas, gerbiamas Ąžuolai, bet tai yra ir mūsų gynyba. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tikrai dėl vedimo tvarkos. Gerbiami kolegos, kada imama tyčiotis iš pavardžių, kalbant apie Ąžuolo pavardę šiuo atveju, išverčiant ją į rusų kalbą, aš norėčiau pasiūlyti išsiversti kasčiunstva iš rusų kalbos į lietuvių.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
T. BARAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, šiandien Seime lankosi Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos seimas, mūsų jaunieji kolegos. Pasveikinkime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – S. Luščikas.
S. LUŠČIKAS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Šiandien Seime lankosi Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Pasveikinkime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Visus pasveikinome.
Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kai šneki apie krašto apsaugą, nėra prieš, bet yra klausimas apie proporcingumą. Pasienio ruožas Lietuvoje yra apibrėžtas 5 kilometrų atstumas. Jame draudžiama privatizuoti valstybinę žemę, jame turbūt draudžiama privatizuoti ir kitus objektus, ir taip toliau. Dažniausiai valstybė susilaiko. L. Kasčiūno įstatymas yra mintis ta eiga, bet apie proporcingumą nepagalvota. Per pastarąjį pusmetį mes Aplinkos ministerijoje kartu su kariuomene daug kalbėjome apie tai. Kariškių taktiniai pamąstymai buvo gerai, bet ar čia proporcinga, nežinau.
Pirmasis L. Kasčiūno projekto variantas įvertintas kaip 800 mln. eurų kompensacijos reikalaujantis projektas. Dabartinėje Vyriausybės išvadoje, parašytoje vasario 5 dieną, jau kalbama apie 500 mln. eurų išlaidų. L. Kasčiūno projektas buvo apie 80 metrų aplink kiekvieną kelią, dabartinė Vyriausybė padidina iki 100. Teisingai šneka gerbiamas M. Katelynas, teisingai turi galvoti ir gerbiamas J. Šuklinas, ir L. Urmanavičius, ir Š. Birutis, ir J. Narkevičius vienmandatininkai, ką jie pasakys savo turto savininkams, kai jie staiga pamatys šitą įstatymą. Ką jūs pasakysite? Ką I. Ruginienė, kaip miškininkė, pasakys, ką A. Radvilavičius pasakys? Ar čia yra proporcingas ribojimas, kai mes turime pasienio ruožą vos 5 kilometrų, bet dabar staiga viską išvedame iki 20 kilometrų. L. Jonauskas pakeliui dar registruoja aplink miestus 100 metrų. Aš suprantu, kad krašto apsauga turi savo prioritetus, bet neproporcingi ribojimai visuomenę nukreipia taip, kaip gerbiamas M. Katelynas pasakė iš tribūnos. Tad aš siūlau per priėmimą pagalvoti apie stipriai redukuotą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už, prieš išsakyti. Prašom apsispręsti po svarstymo balsuojant.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
Dabar dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Visų pirma, primenu, kad biudžetą svarstant aš pats siūliau papildomas lėšas įtraukti, numatyti biudžete savininkams už apribotą disponavimo teisę į jų nuosavybę. Visiškai nesvarbu, ar tai būtų saulės baterijų parkas, dujotiekio trasa ar krašto apsaugos poreikiai. Savininkams atsiranda apribojimų, savininkai dėl to patiria praradimų. Jeigu biudžetuose ateityje būtų numatytos rimtos kompensacijos, tada nekeltų problemų štai toks projektas, koks yra dabar.
Dar dėl skubos tvarkų, kur čia ponas V. Ąžuolas, atvirai pasakius, tyčiojosi. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs būtent po valstiečių valdymo laikotarpio, gerbiamas Valiau, po jūsų valdymo laikotarpio, kad skubos tvarka taikoma per dažnai ir nepagrįstai, o štai praėjusi kadencija būtent ir sumažino skubos tvarkų taikymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas Pirmininke, kodėl mes nebalsavome už L. Jonausko pasiūlymą, kuris buvo komitete apsvarstytas ir jam nebuvo vienbalsiai pritarta?
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Komitetas pritarė.
S. GENTVILAS (LSF). Bet dėl jo turi ir Seimas apsispręsti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. (Balsas salėje) Profesorius V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Mano replika labai trumpa. Jūsų miško vertė tikrai nesumažės, jeigu dešimt metų tas miškas dar pastovės. Čia yra laikina priemonė ir reikia žiūrėti kaip į laikiną priemonę.
PIRMININKAS. Ir repliką po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kolegos, turbūt reikia įsiskaityti. Tai nėra visiškas uždraudimas ir užkonservavimas to miško, kad ten reikėtų nieko nedaryti, negalės. Tai yra tiktai plynųjų kirtimų draudimas. Visais kitais būdais ūkinė veikla yra galima. Ir lygiai tai pat turbūt reikia įvertinti tai, ką sako būtent specialistai. Tai tikrai šiuo atveju, manau, abi pusės, kaip sakant, gali būti laimingos, nes vis dėlto ir ūkininkauti, ir dėl saugumo bus geriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turime apsispręsti dėl komiteto siūlymo taikyti skubos tvarką. Prašome balsuoti, kas už tai, kad šiam projektui būtų taikoma skuba.
Balsavo 97 Seimo nariai: už skubą 27, prieš – 30, susilaikė 40. Bus svarstomas po svarstymo įprasta tvarka.
<...>