Naujienos

LMSA: Energetikų užmojis panaikinti ~10-12 tūkst.ha miškų, neatlyginant savininkams už iškirstus plotus - nepriimtinas

Iniciatyvą kelis kartus praplėsti jau esamas elektros oro linijų proskynas miškuose 2024 m. rugpjūčio 06 d. paskelbė Energijos skirstymo operatorius  ESO, kai po birželio 29 d,. praūžusios audros keliais dienas Vilniaus rajono ir kitų vietovių gyventojai (~300 tūks. namų ūkių) sėdėjo be elektros. Energetikai užsimojo kelis kartus praplatinti proskynas palei elektros oro linijas miškuose. Nepaisydami kitų interesų, nesiruošdami kompensuoti miškų savininkams už iškirstus plotus. Skaičiuojama, kad šalyje ~6 tūkst. km elektros oro linijų eina per miškus, tad energetikai (mūsų vertinimu) norėtų iškirsti 10-12 tūkst. ha (neatlyginant už tokį „naudojimą“ miško savininkams ir valdytojams). ESO pripažįsta, kad tektų iškirsti ~ 8 tūkst. ha.

Antrindama ESO,  Energetikos ministerija 2024-08-28 paskelbė siūlanti 10 V elektros oro linijų proskynas miškuose ir laukuose padidinti iki 10 m (dabar – 3 m) ir ruošianti įstatymų pataisas.

Pažymėtina, kad energetikai yra servituto naudotojai kitiems asmenims priklausančioje žemėje. [Aplinkos ministerija yra pateikusi esamo reguliavimo aprašymą: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/elektros-liniju-apsaugos-zonose-medziai-salinami-specialiais-kirtimais-energetiku-isivertinimu/  ]

Prioritetai ne ten. Gali susidaryti įspūdis, kad energetikai bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo savo neveiklumo, kadangi pakankamai nevykdo kabeliavimo potencialiai pavojinguose miškinguose ruožuose, kas spręstų problemą iš esmės. Juk, jei kasmet kabeliuojama ~ 2 tūkst.km el.oro trasų, tai kabeliavimui per miškus einančių pavojingesnių trasų užtektų 3-4 metų. Klausimas yra kitas- kaip nustatomi prioritetai.

Kreivas teisinis reguliavimas. Jau dabar teisinis reguliavimas leidžia energetikams kirsti pavojų keliančius medžius miškuose dideliuose plotuose neišsiimant leidimo miškui kirsti [ir ne tik avarinius, tačiau didžiuliuose plotuose paskelbiant visus augančius medžius  “pavojingais”] . Kirsti avarinius medžius galima nedelsiant, o vykdant planinius kirtimus ne tik proskynose, o ir oro linijų apsaugos zonose bei dar  10 m. atstumu už jų ribų - tik “suderinti” su miško savininkais ar valdytojais, nors tas “suderinimas” specifinis- dažniausiai tik informuojama, kad miškas bus kertamas. Energetikos ministras  savavališkai nusprendė, kad Elektros tinklų apsaugos zonoje elektros tinklams pavojų keliančiu medžiu arba krūmu taip pat laikomas KIEKVIENAS augantis medis arba krūmas, kurio aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio arba krūmo iki elektros tinklų (elektros oro linijų, elektros kabelių oro linijų, transformatorinių, transformatorių pastočių, srovės keitimo stočių, skirstyklų, skirstomųjų punktų). [Išsamiau: https://www.eso.lt/web/elektra/tinklo-prieziura-ir-saugus-naudojimas/elektros-tinklams-pavoju-keliantys-medziai-arba-krumai/3774]

LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytas (24 straipsnis). Elektros tinklų apsaugos zonų dydis

1. Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą:

1) iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus;

2) 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų;

3) 35 kV įtampos oro linijoms – po 15 metrų;

4) 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų;

5) 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų;

6) 750 kV įtampos oro linijoms – po 40 metrų.

Nuoroda į įstatymą : https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/46c841f290cf11e98a8298567570d639/asr

Pareiga kompensuoti įtvirtinta įstatymais. Atveju, kai energetikai buvo įpareigoti kompensuoti už el.oro trasų užimamą žemę, kompensavimo metodika gimė tik po to, kai Lietuvos aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 22 d. priėmė svarbią nutartį (bylos Nr. 3K-3-59-219/2017), konstatuodamas, kad žemės savininkai turi teisę gauti piniginę kompensaciją už jų sklypuose esančius elektros įrenginius. Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/2017/03/10/news/ypatinga-zinia-zemes-savininkams-kuriu-sklypuose-stukso-elektros-irenginiai-605772

Svarbu pažymėti, kad:

1) jei ESO pilnai realizuos, ką sumanę- tektų iškirsti ~10-12 tūkst.ha miškų.Tai didžiulės apimtys! kaip tuomet su tokiais praradimais ne vien atsiskaityti su miško savininkais, bet ir su Lietuvos įsipareigojimais šalies miškingumo didinimui bei klimato kaitos švelninimui?

2) tokiu būdu iškirstos medienos realizavimas rinkoje legaliai- l. problematiškas, kadangi norint parduoti reikalingas kirtimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas - o miško savininkas tokio net negauna- kerta energetikai ne savo mišką,  leidimų neišsiimdami. Kol tai vienas kitas avarinis medis- problemų mažiau, bet kai dabar kiekvienas medis paskelbiamas "pavojingu" ir kertama plynai- jau problema ir rimta.

Latvijos pavyzdys. Kadangi ESO remiasi Latvijos pavyzdžiu dėl proskynų pločio, tai gerai būtų nepamiršti, jog laviai jau 2013 m. kompensavo miško ir žemės savininkams už tai- kaimyninėje Latvijoje atlyginama už el.įrenginiams paimamą žemę (nustatant servitutą). Latvijoje tokia kompensavimo tvarka (2013 m. patvirtinta ir galioja iki šiol): dokumentas vadinasi Kompensacijos už teisės naudotis žemės turtu, reikalingu energijos tiekimo objektui įrengti ar rekonstruoti, apribojimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. https://likumi.lv/ta/id/140687-kartiba-kada-aprekinama-un-izmaksajama-atlidziba-par-energoapgades-objekta-ierikosanai-vai-rekonstrukcijai-nepieciesama-zemes-ipasuma-lietosanas-tiesibu-ierobezosanu Latvojoje miškų atveju vidutiniškai taikomas 1,55 eur/m2 tarifas. Taip kad už 1 ha miško kompensuojama 15,5 tūkst EUR ir tokias sumas latvių energetikai jau yra išmokėję prieš 10-11 metų.