Naujienos

Lietuvoje brėžiamos gairės ES žemės ūkio ir kaimo plėtros ateities politikai

LR Žemės ūkio rūmų iniciatyva š.m. sausio 10 d. šalia Vilniaus  surengta aukšto lygio tarptautinė konferencija „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-mečiui: Bendroji žemės ūkio politika – geroji patirtis ir ateities perspektyvos“, kurioje dalyvavo Europos Komisijos DG AGRI vienas vadovų Mario Milouchev, aukščiausi COPA-COGECA vadovai:  Cogeca (ES Generalinės žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos) prezidentas  Lennart Nilsson,  Copa (ES Profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto) prezidentas Massimiliano Giansanti ir  Copa-Cogeca (ES Generalinės žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos ir Profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto) generalinė sekretorė Elli Tsiforou, ELO (Europos žemės savininkų organizacijos) generalinis sekretorius Jurgen Tack,  ilgamečiai ŽŪR partneriai: Lenkijos žemės ūkio rūmų, Estijos žemės ūkio ir pramonės rūmų, Vengrijos žemės ūkio rūmų, Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos, Rumunijos žemės ūkio ir kooperacijos aljanso vadovai.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių institucijų vadovai ir atstovai, žemdirbiai, ūkininkai, miško ir žemės savininkai, miškininkai, žiniasklaidos atstovai. Viso apie 200 dalyvių.

Konferencija organizuota Lenkijai 2025 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. perėmus pirmininkavimą ES Tarybai, kurio pradžios iškilmės Varšuvoje pasižymėjo ir ūkininkų protestais, o vienas iš 7 deklaruojamų pirmininkavimo prioritetų - stiprinti konkurencingą ir atsparų žemės ūkį.

Apie ateities perspektyvas

" Europos Parlamento duomenimis, 2021–2027 m. visos Bendrijos BŽŪP biudžetas sudarys 378,532 mlrd. eurų ir tai sudarys 31 proc. visų ES įsipareigojimų. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 metams ES ir Lietuvos valstybė skyrė 4,281 mlrd. eurų. Žemės ūkis yra išskirtinis ir sudėtingas sektorius, veikiantis ne tik vietos rinkoje, bet ir visame pasaulyje, todėl įtaką žemės ūkiui daro ir mūsų šalies ekonomika, ir pasaulio ekonomika bei geopolitiniai įvykiai, turintys poveikį trąšų, grūdų, energijos kainoms. Lietuviai turi daug dirbamos žemės, vadinasi turime didelį potencialą augti. Kad išnaudoti šias galimybes, turime mokytis didinti našumą, diegiant naujas technologijas, ūkininkaujant ir siekiant sukurti tvaraus maisto ateitį. Jau paskaičiuota, kad 2050 m. pasaulyje net 50 proc. išaugs maisto poreikis. Vadinasi ūkininkai, turės surasti būdus, kaip dirbant tvariau pagaminti maisto daugiau. Lietuviai ne tik darbštūs, bet ir sumanūs, todėl manau įvaldys ne tik tvaraus ūkininkavimo būdus, bet ir kooperacijos įrankius, kurie ES sėkmingai gyvuoja jau 120 metų ir ten kooperuotų ūkių yra 98 proc., tuo tarpu Lietuvoje tik apie 12 proc. Čia matau galimybes jauniesiems ūkininkams, kurie yra ryžtingi, drąsiai diversifikuoja savo veiklas, imasi naujovių ir yra pozityviai nusiteikę" - kalbėjo LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus .

Įsimenančią kalbą pasakė vienas iš Nepriklausomybės atkūrimo signatarų, dabartinis europarlamentaras Vytenis Andriukaitis, pažymėjęs, kad metrukus prasidėsiančiose ir diskusijose dėl būsimosios BŽŪP - turime aktyviai dalyvauti ir apginti Lietuvos ir Europos ūkininkų interesus.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas dr.Kęstutis Mažeika, žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas.

	Sveikinimo žodį taria LR žemės ūkio ministras dr.Ignas Hofmanas

LR ministro pirmininko Gintauto Palucko patarėjas Lietuvos ir Europos žemės ūkio politikos ir jos formavimo klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna  pasidžiaugė vis modernėjančiu žemės ūkiu bei naujomis inovatyviomis technologijomis, kurios sėkmingai pritaikomos šiame sektoriuje.

Buvęs žemės ūkio ministras taip pat atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame: "Eurostat duomenimis, Lietuvoje iš 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vidutiniškai pagaminama produkcijos, kurios vertė siekia 1020 eurų. Pagal šį rodiklį esame tik ketvirti nuo galo tarp ES šalių, kur vidurkis yra 2398 eurai iš hektaro. Šalyse, kurių žemės ūkio produkcijos vertė iš 1 ha yra mažiausia (įskaitant Lietuvą), maždaug pusę bendros produkcijos sudaro augalininkystė. Deja, bet gyvulininkystė pas mus katastrofiškai traukiasi, o juk tai viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų. Todėl būtina kuo greičiau stabilizuoti padėtį ir nepamirštant kitų žemės ūkio šakų visus prioritetus skirti gyvulininkystės sektoriui".

Po to sekė išsamus ir atviras Europos Komisijos DG AGRI vieno vadovų Mario Milouchev pranešimas apie naujausius ES Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius ir ateities perspektyvas.

Išklausyti pranešimą orginalo kalba galima čia:

Po pranešimo vyko diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir užsienio žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai. Diskusiją moderavo  Mindaugas Maciulevičius, LSDP Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Kauno raj. LŪS pirmininkas, LMSA Valdybos narys.