Naujienos

Galutinai patvirtintas ES Gamtos atkūrimo reglamentas

Šį pirmadienį (2024-06-17) į Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdį Liuksemburge susirinkę aplinkos ministrai galiusiai pritarė daug diskusijų tarp ES valstybių narių sukėlusiam ES Gamtos atkūrimo reglamentui. Tai tiesiogiai ES šalims - narėms taikomas įstatymas, kurį į ES komisarus Lietuvos deleguotas Virginijus Sinkevičius apibūdino fraze:  "Vienas didžiausių šios kadencijos mūšių, galutinai baigiasi." 

Įstatymas bus paskelbtas Oficialiame ES leidinyje ir įsigalios 20 dienų po paskelbimo. Po to visos ES šalys per du metus turės parengti nacionalinius gamtos atkūrimo planus. Būtent tada ir taps aišku- kiek aplinkosauginės ambicijos dera su realybe ir šalių finansinėmis galimybėmis, nes iki šiol nėra aiškumo- iš kokių lėšų reikės įgyvendinti įstatymu numatytus įpareigojimus. 

Reglamentu siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 % ES sausumos ir jūros plotų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti.

Lietuva šiam reglamentui pritarė paskelbdama nacionalinį pareiškimą, kuriame išdėstyti mūsų šaliai susirūpinimą keliantys klausimai. Pareiškime teigiama, kad šio Reglamento įgyvendinimas padidins administracinę ir finansinę naštą ypač Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Todėl stabilus, aiškus, solidus ir kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas yra viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus.

Praeitą penktadienį dalyvavome Seimo Europos reikalų komiteto 2024-06-14 posėdžio atviroje dalyje svarstant Lietuvos poziciją dėl ES Gamtos atkūrimo reglamento.

Pakvietimą sudalyvauti gavome likus nepilnam pusvalandžiui iki prasidedant posėdžiui... Bet ačiū ir už tai.

Kokia diskutuojamo klausimo reikšmė? Didžiulė.

Kaip sakė premjerė Ingrida Šimonytė, šis klausimas yra per svarbus, kad dėl jo sprendimus priimtų vien Vyriausybė savo pasitarime, todėl reikia platesnių visų politinių jėgų diskusijų dėl pozicijos, su kuria Lietuva keliautų į ES Tarybą. O vėliau, kad nebūtų situacijos, kuomet prasidėjus reglamento įgyvendinimui vieni žiūrėtų į kitus ir klausinėtų: kas čia tam reglamentui iš vis pritarė Lietuvoje, kaip čia atsitiko? "Todėl reikia, kad visi būtumėme sąmonėje priimdami tokį sprendimą"- reziumavo Vyriausybės vadovė.

Aplinkosaugininkas Žymantas Morkvėnas įtikinėjo politikusparemti reglamentą, neva reglamento įgyvendinimas duos Lietuvai pasakiškos naudos: papildomai kainuos tik ~20 mln.EUR/kasmet, o metinė nauda sieks ~1 mlrd. EUR. ( Iš kur tokios fantazijos? Jei realiai būtų tokia finansinė grąža, tai pasauliniai finansiniai fondai eilėje stumdytųsi, kad tik gauti progą investuoti į tokią neįtikėtiną dalyką. Dabar gi net pati reglamentą pasiūlusi Europos Komisija suka uodegą ir nenori skirti būtinų finansų projektuojamiems ambicingiems užmojams įgyvendinti).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo, kad Lietuva reglamentą visais jos derinimo etapais palaikė, o dabar jo koreguoti jau nebegalima. Ministras teigė, kad priekaištų reglamento turiniui neturi.

Labai konkrečiai ir taikliai dėl sąlygų, kurios būtinos, kad galima būtų palaikyti tokio įpareigojančio įstatymo priėmimą, pasisakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Jis pabrėžė, kad reglamento reikalavimai suvaržys žemdirbystę ir miškininkystę (šioje srityje pažeidžiant subsidiarumo principą) bei apribos privačią nuosavybę.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - LMSA pirmininkas Algis Gaižutis glaustai išdėstė argumentus, kodėl šiame etape reikėtų reglamento netvirtinti, o perkelti diskusiją dėl Gamtos atkūrimo reglamento turinio naujajam Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.

Peržiūrėti posėdžio įrašą galima čia: https://www.youtube.com/watch?v=de0X7yYGl4w