Naujienos
Europos žaliasis kursas: iššūkiai ir mokslininkų susirūpinimas dėl miškų valdymo politikos
Šiuo metu vykstantys politiniai debatai dėl ES žaliojo susitarimo [EU Green deal ] įgyvendinimo kelia nemažai iššūkių ir tiesiogiai veikia daugelį sričių, įskaitant miškų sektorių. Todėl labai aktualus mokslininkų požiūris į tai, kaip turėtų būti atliepiami miškų apsaugos ir naudojimo klausimai, kokios yra mokslu grįstos rekomendacijos dėl tolesnės miškų valdymo politikos. Dalinamės mūsų akademikų atsiųstu straipsniu, kuriame aptariami dar 2022 m. rudenį šimtų mokslininkų pasirašyto kreipimosi į ES institucijų vadovus svarbiausi aspektai bei pateikiamas pats dokumento tekstas.
Miškininkystė, kurioje medžių augimas tvariai naudojamas medienos produktams ir energijai gaminti, yra prasminga klimato požiūriu, savo pasirašytame laiške ES vadovams teigia daugiau nei 640 mokslininkų iš daugiau nei 30 šalių. Prie šio kreipimosi prisijungė ir Lietuvos mokslininkai.
Pasirašiusieji susirūpinę dėl ES pristatomų ekonominio ir energetinio medienos naudojimo tvariai tvarkomuose miškuose apribojimų. Apie šį ES mokslininkų laišką savo svetainės lankytojams jau esame skelbę ir anksčiau [nuoroda- čia...>>>].
2019 m. Europos Komisijai, vadovaujamai pirmininkės Ursulos von der Leyen, inicijavus naują Europos Sąjungos (ES) augimo strategiją „Žaliąjį kursą“, buvo užsibrėžta iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui regionu pasaulyje. Ši strategija apima įvairias sritis, įskaitant energetiką, transportą, pramonę, žemės ir miškų ūkį, ir siekia užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo iškastinių išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama atkurti gamtos ir ekosistemų pusiausvyrą bei užtikrinti sveiką aplinką ateities kartoms.
Žaliajam kursui įgyvendinti buvo priimta eilė svarbių strategijų ir teisės aktų. 2021 m. liepos 14 d. Europos Komisija pristatė naują klimato paketą pagal Europos žaliąjį kursą, kurį sudaro Atsinaujinančios energijos direktyva (RED), Miškų strategija 2030 m. ir Biologinės įvairovės strategija 2030 m. Šie nauji reglamentai turi įtakos miškams ir medienos naudojimui, nes ES miškininkystės politikos dėmesys krypsta nuo tvaraus miškų valdymo principo, siekiant daugiafunkciškumo, link biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos, o medienos naudojimas ir miškų svarba klimato apsaugai krenta į antrą vietą.
Europos Komisijai priėmus „ES biologinės įvairovės strategiją 2030: gražinant gamtą atgal į mūsų gyvenimus“, pagrindiniais tikslais ir įsipareigojimais numatyta apsaugoti ne mažiau kaip 30 % ES žemės ploto ir ne mažiau kaip 30 % jūrų, taip pat griežtai apsaugoti trečdalį šių saugomų teritorijų – reprezentuojant 10 % ES žemės ploto ir 10 % jūrų, įtraukiant visus pirmykščius miškus ir sengires, taip pat ir kitas anglimi turtingas ekosistemas, tokias kaip pelkes, pievas, šlapynes ir kt. Šioje strategijoje numatomos įvairios priemonės ES gamtai atkurti, taip pat plėsti Natura 2000 ir kitas saugomas teritorijas.
Pasirenkant strategijų įgyvendinimo priemones, svarbu tinkamai suderinti ekonominius interesus su aplinkos apsauga, ypač jei galima pasiekti abipusės naudos. Tačiau siekiant realizuoti monofunkcinio miškų tvarkymo principą, būtų sukelta daugiau žalos ne tik ekonominiams interesams, bet ir biologinei įvairovei bei klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui.
Kelia nerimą, kad iš tvaraus daugiatikslio miškininkavimo, kuris užtikrina tiek miško ekosistemų tvarumą, tiek jų našumą ir tuo pačiu – efektyviausią anglies surišimą stabdant klimato kaitą, tiek ir biologinės įvairovės apsaugą, numatoma išjungti net 30 % saugomų, iš kurių 10 % griežtai saugomų miškų. Tai be abejonės ūkiniuose miškuose padidintų jų naudojimo intensyvumą, tuo neigiamai paveikiant miško ekosistemų tvarumą ir biologinę įvairovę jose.
Atsiliepdami į tai 2022 m. spalio 27 d. daugiau kaip 500 Europos ir kitų šalių įvairių sričių miškotyros mokslininkų pasirašė laišką Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Tarybos Prezidentams, dėl klimatui išmanaus miško tvarkymo reikalingumo. Laiške pabrėžiama, kad tinkamai tvarkant miškus ir naudojant medienos produktus, galima ne tik sumažinti klimato kaitos poveikį, bet ir padidinti biologinę įvairovę bei užtikrinti tvarią bioekonomiką ir atsinaujinančios energijos tiekimą (laiškas pridedamas).
Mokslininkų laiškas Europos Sąjungos vadovams dėl išmanaus ūkininkavimo miškuose reikalingumo, keičiantis klimatui
2022 m. spalio 27d.
Europos Komisijos prezidentei Ursula von der Leyen
Europos parlamento prezidentui Roberta Metsola
Europos tarybos prezidentui Charles Michel
Gerb. prezidente von der Leyen, gerb. prezidente Metsola, gerb. prezidente Michel,
Karšti ir sausi orai daugelyje Europos ir pasaulio šalių kelia nerimą dėl mūsų miškų ateities. Sausros, ligos ir gaisrai niokoja ištisus kraštovaizdžius, nepaisant jų apsaugos ar tvarkymo. Akivaizdu, kad keičiantis klimatui didėja rizika miškams. Tuo pačiu metu tikslingai ūkininkaujant jie būtų pajėgūs švelninti klimato kaitą ir didinti biologinę įvairovę. Tinkamai tvarkant ir naudojant miško produktus, jie užtikrintų tvarią bioekonomiką bei Europos energetikos aprūpinimą atsinaujinančiais energijos ištekliais. Miškai turi didelį gebėjimą surišti anglies dvideginį iš atmosferos. Kartu, daugelio pasaulio šalių miškai yra pasiekę maksimalius medynų tūrius ir tolesnis biomasės kaupimas miškuose yra labai rizikingas klimato šiltėjimo sąlygomis. Jei sausi metai pasireikš vis dažniau, tikėtina, jog miškų biomasė per ateinantį dešimtmetį mažės, o ne didės, nepaisant ūkininkavimo ar miškų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu ūkininkaujamuose miškuose metinis anglies kaupimas yra didesnis, o maksimalūs medienos tūriai yra tokie patys, kaip ir apsauginiuose miškuose. Be kirtimų, medienos tūriai miške stabilizuosis. Anglies kaupimas miške priartės prie nulio, kaip tai matyti senuose, neliestuose Ukrainos miškuose.
Mediena iš tvariai valdomų miškų CO2 atžvilgiu yra neutrali, jei juos tvarkant atsižvelgiama į miškų ekosistemoje vykstančius procesus, mažinama konkurencija tarp atskirų medžių bei didinamas medynų tvarumas, reguliuojant jų tankumą ir taip sumažinant natūralius bei dėl stichinių nelaimių atsirandančius praradimus. Dėl to kraštovaizdžio lygmeniu neatsiranda anglies nuostolių. Faktiškai toks ūkininkavimas tik padidino biologinę įvairovę Europos miškų istorijoje.
Medienos produktų nauda klimatui yra daugialypė ir tai seka iš tvaraus ūkininkavimo koncepcijos. Nauda priklauso nuo anglies kiekio, kuris paimamas iš miško ir perkeliamas į ilgalaikio vartojimo medienos produktus. Šiame procese medienos produktų pagaminimui prireiks žymiai mažiau iškastinių energijos išteklių, nei gaminant tokius pat gaminius iš betono, plieno, aliuminio ir stiklo. Šis procesas, kai energijai imlios konstrukcijos pakeičiamos mediena, yra vadinamas produktų pakeitimu. Mediena, naudojama kaip statybinė medžiaga, yra ne tik papildoma CO2 sandėliavimo priemonė, bet užtikrina ir skubų apsirūpinimą įperkamu bustu, sumažina statybose naudojamos energijos poreikį ir sukuria sąlygas tvariam užimtumui visuose Europos regionuose.
Be iškastinių išteklių pakeitimo naudojamuose produktuose, didėja subproduktų kiekiai, galintys užtikrinti nenutrūkstamą atsinaujinančios energijos tiekimą. Miškų ugdymo ir pagrindinių miško kirtimų metu yra gaunama nemažai kirtimo liekanų, kurios nėra tinkamos pagrindiniams produktams: tai medžių viršūnės, šakos, puvinių pažeista mediena. Medynuose, ypač lapuočių, taip pat pasitaiko medžių rūšių, kurių mediena netinka pagrindiniams produktams gaminti. Dalis šios biomasės lieka miške, kaip negyva ir sunaudojama rūšių išsaugojimui. Be to, gaminant medienos produktus, bus gaunamos tokios liekanos, kaip nuopjovos, drožlės, pjuvenos, kurios taip pat tinkamos energijai gaminti.
Mediniuose produktuose esantys energijos likučiai jų tarnavimo pabaigoje turėtų būti sunaudoti idealiu atveju prisilaikant „Bioenergija panaudojant anglies surinkimą, naudojimą ir saugojimą“ reikalavimų. Teigiama, kad mediena dėl žemo joje esančios energijos kiekio, palyginti su iškastiniu kuru, yra neefektyvi energijos gamybai. Tačiau toks palyginimas nėra korektiškas. Artimiausioje ateityje iškastinio kuro naudojimas nebus prieinamas. Kai Europoje bus sėkmingai įgyvendinta energijos transformacija, biomasės pagrindu veikiančios anglies surinkimo ir saugojimo technologijos taip pat galės gaminti vandenilį ir biochemines medžiagas.
Tinkamai ūkininkaujant miškuose, medienos naudojimas energijai yra šalutinis veiklos produktas, gaunamas tiek kirtimų metu, tiek ir gaminant medienos gaminius. Mediena, panaudota energijai gauti, gali pakeisti iškastinį kurą ir yra reikšminga visų Europos šalių politikos, siekiant sušvelninti klimato kaitą, dalis. Energijos išteklių pakeitimas yra neatsiejamas ūkininkavimo miškuose ir susijusių medienos produktų gaminimo komponentas. Todėl ūkininkavimo miškuose sektoriaus analizėje, turi būti priimti domėn visos sistemos, susijusios su mišku ir jo naudojimu, medžiagų ir energijos srautai.
Tik ūkininkaudami miške ir pilnai sunaudodami medieną, mes išvengsime iškastinio kuro CO2 emisijų. Didėjantis medienos kaupimas miškuose tik kompensuoja, bet neleidžia išvengti CO2 emisijų su nenuspėjamomis rizikomis. Draudimas naudoti medieną energijai gauti iš tvariai tvarkomų miškų ir didėjanti Europos Sąjungos miškų, skirtų apsauginėms funkcijoms, dalis nėra tinkama paremti klimato švelninimo politiką, neturi papildomos naudos biologinei įvairovei ir trukdo taikyti žiedinę bioekonomiką. Galime daryti išvadą, kad ekologiškai orientuotas tvarus miškų ūkis, palaikantis pastovų medienos tūrį ir naudojantis prieaugį medienos produktams ir energijai gauti klimato kaitos požiūriu yra išmanus.
Dabartiniu metu medienos paklausa viršija pasiūlą. Dėl to ES importuoja medieną iš kitų pasaulio regionų. Esant tokiai situacijai, visiškai neadekvatu skirti miškų plotus laukinei gamtai, kol nėra įrodymų, kad čia bus išlaikomos papildomos rūšys.
Laiškas parengtas Prof. Roland, Irslinger, Taikomųjų miško mokslų Universitetas, Rottenburg/Neckar, Vokietija.
Laiško signatarai – virš 500 mokslininkų, tarp kurių 179 profesoriai, daugiausiai iš Europos, taip pat iš JAV, Kanados, Australijos, kitų šalių, šeši Lietuvos miškų instituto, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos taikomųjų inžinerijos mokslų universiteto mokslininkai.
Su originalia laiško versija (anglų kalba) ir pasirašiusiųjų sąrašu galite susipažinti: https://www.fachverband-holzenergie.de/download_file/force/1141/201.
Mūsų girių inf.,
Medžiagą spaudai parengė Lietuvos miškininkai, mokslininkai, laiško signatarai.
