Naujienos

2022 - 11 - 28

ES miškų sektorius rimtai sunerimęs: idiologiškai stumiami taksonomijos kriterijai yra nepriimtini

Europos Komisijos tvaraus finansavimo (Taksonomijos) platforma šį pirmadienį, lapkričio 28 d.,  paskelbė savo ataskaitą, kurioje pateikė techninius kriterijus biologinei įvairovei skatinti miškininkystėje.  Tuo remiantis EK rengs patobulintą Taksonomijos reglamento variantą.

Pirminiam projektui, pagal EK sudarytos techninės darbo grupės beveik dvejus metus rengtus pasiūlymus dėl biologinės įvairovės kriterijų miškininkystei, pernai rudenį buvo išsakyta labai daug pagrįstos kritikos iš miškų sektoriaus, taip pat iš mokslininkų, dėl to EK negalėjo tokio negatyvaus nusistatymo ignuoruoti. Komisija iškėlė tris sąlygas: kad siūlomi techniniai  kriterijai būtų pagrįsti mokslu, tinkami naudoti sektoriui ir sulauktų politinio pritarimo. Darbo grupė buvo papildyta ir dar apie metus tęsė darbą. Panašu, kad taip tik buvo siekiama "nuleisti garą", vis vien neįsiklausant į miškų sektoriaus atstovų argumentus, kadangi  dabar pateiktas variantas praktiškai nesiskiria nuo ankstesniojo.

Komentaras: Briuselyje gan atvirai kalbama, kad tokia ideologinė kryptis nėra atsitiktinė: už Žaliojo kurso įgyvendinimą atsakingo EK viceprezidento Frans Timmermans kabinetui vadovauja aplinkosaugos aktyvistas ir politikas, buvęs Greenpeace Nyderlanduose aplinkosauginių kampanijų vadovas Diederikas Maartenas Samsomas .

Europos miškų savininkai  yra nusivylę galutiniu rezultatu ir tiki, kad Europos Komisija apsvarstys labiau į praktiką orientuotą ES miškų sektoriaus atstovų  parengtą  taksonomijos techninių kriterijų biologinei įvairovei skatinti miškininkystėje variantą [susipažinti galima 1 Priede prie šios ataskaitos].

Kodėl tai taip svarbu? Taksonomijos reglamentas- kai patvirtinamas- yra privalomas įgyvendinti ES teisės aktas. Taksonomijos kriterijai yra susiję su nustatomomis sąlygomis, kurioms esant žemės ūkis ir miškininkystė ateityje bus laikomos tvariomis, nes tik tokiu atveju  (pripažinus veiklos tvarumą) bus galima gauti finansavimą. O jei Taksonomijos reglamente nustatytų kriterijų miško ar žemės savininkas, įmonė ar ūkininkas neatitiks, tuomet jokių šansų gauti finansavimą iš bet kurio banko. Taip realiai būtų žlugdoma bet kokia veikla, jei tik nustatpmi taksonomijos kriterijai prasilenkia su sveika nuovoka ir nėra gerai pagrįsti.

Kodėl tvarus miškų valdymas nelaikomas žaliąja investicija?

Taksonomijos platformos pateikti techninės atrankos kriterijai siūlomi tokie, lyg būtų vadovaujamasi įsitikinimu, kas tvarus, daugiafunkcinis miškų valdymas reikšmingai neužtikrina biologinės įvairovės.

Kaip nepagrįstų kriterijų pavyzdžius, be kita ko, Skandinavijos šalių miškų savininkai įvardija tokius reikalavimus, kaip:

- palikti 20 procentų miško savininko miškų už ūkinės paskirties ribų ir 30 + 30 metrų nekirtimo apsaugos zoną aplink vandens telkinius;

- palikti 30 medžių arba 10 procentų medyno tūrio  1 hektare, atsižvelgiant į tai, kuris didesnis;

- plyno kirtimo dydis būtų apribotas iki trijų hektarų spygliuočių miškuose ir vieno hektaro lapuočių miškuose. Be to, tarp kirtimų reikėtų palikti 100 metrų neliestą plotą, kuriame neturėtų būti ūkininkaujama 40 metų;

- medžiapjūtės metu  lapuočių ir mišriuose miškuose turėtų būti paliekama ~ 30 kubinių metrų negyvos medienos, spygliuočių – 20 kubinių metrų hektare. 90 procentų kirtavietėje esančios dirvos turėtų būti nepaliesta.

EK pateikta ataskaita neatitinka nei vienos pačios Komisijos sprendimo priėmimo sąlygos: pagrįstumo mokslu, tinkamumo naudoti ar politinio priimtinumo.  Tokiu keliu eidama Komisija nepasieks taksonomijos tikslų. Šis pasiūlymas sukeltų didelių finansinių nuostolių taksonomijoje dalyvaujantiems miško savininkams. Tuo pačiu sunyktų ilgalaikiai anglies telkiniai miškuose, o tai prieštarautų klimato kriterijams.

Toliau darbo grupės pasiūlytus kriterijus svarstys Europos Komisija, rengianti galutinį Taksonomijos reglamento variantą. Kai Komisija parengs galutinę Taksonomijos reglamento versiją, jam turi pritarti ir ES valstybės narės, ir Europos Parlamentas.

Klausimas atviras- kaip reaguos Lietuvos Vyriausybė, Seimas, Prezidentas?