Naujienos
ES gamtos atkūrimo reglamentas- utopinis siekis atkurti situaciją prieš 70 metų?
Š.m. birželį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl reglamento, kuriame kiekvienai ES valstybei narei nustatyti privalomi tikslai, kaip pagerinti nualintą gamtinę būklę ir kaip atkurti natūralią teritorijų būklę, egzistavusią tuose plotuose bent per pastaruosius 70 metų.
2022 m. birželio mėn. Komisija paskelbė teisės akto pasiūlymą dėl gamtos atkūrimo ir su juo susijusį poveikio vertinimą. Teisės akto pasiūlymo pagrindas yra ES biologinės įvairovės strategija. Pasiūlymu ES prasidėjo teisėkūros procesas, kuriame dalyvauja Parlamentas ir Taryba.
Komisija siūlomas ES reglamentas yra teisiškai įpareigojantis, t.y. šis įstatymas ES valstybėse narėse būtų taikomas automatiškai, kai tik įsigaliotų. Pasiūlymas apima daugumą sausumos ir jūros ekosistemų – nuo žemės ūkio, miškų ir miestų ekosistemų iki jūrų. Numatytas atkūrimas turi pasiekti „gerą ekosistemų būklę“, t.y. aukštą ekologinio vientisumo, stabilumo ir atsparumo lygį. Atkūrimo tikslas yra prisidėti prie gamtos įvairovės atkūrimo, taip pat klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Atkūrimo priemonės iki 2030 m. turėtų apimti bent 20 procentų ES sausumos ir jūros ploto, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti. Kalbant apie poveikį žemės ūkiui ir miškininkystei, verta paminėti, kad teritorijose, kurioms bus taikomos gamtos atkūrimo priemonės, dabartinės veiklos nebūtų galima tęsti arba bent jau reikėtų keisti.
Ohoho! Natūralių pelkių, miškų ir kitų teritorijų tikslinis plotas bus nustatomas pagal tai, kiek jų buvo šeštojo dešimtmečio pradžioje - tiksliau 1952 m. O juk pokaryje šalyse plačiai vykdyta melioracija, gausiai įveisiami nauji miškai, buvo nusausinta daug užpelkėjusių žemių, kad jose atsirastų dirbami laukai. Dabar visa tai siekiama sunaikinti? Niekas neginčyja, kad gamtos būklės atkūrimas ir kiti gerinimai yra reikalingi, tačiau nederėtų nukrypti į utopijas, pamirštant skirtingų tikslų pusiausvyrą ir ekonominį realizmą.
Reglamento dėl gamtos atkūrimo projekte siūloma nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus, kurie taip pat padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, vykdyti ES tarptautinius įsipareigojimus, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas.
Numatyta, kad kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 m., su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 m., taip pat nusistatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus.
Be tikslo, susijusio su Buveinių direktyvos I priede išvardytais buveinių tipais, ES miškų ekosistemose nacionaliniu lygmeniu turėtų padidėti kiekvienas iš šių rodiklių:
- a) stovinti negyva mediena;
- b) gulinti negyva mediena;
- c) nevienodo amžiaus miškų dalis;
- d) miškų susisiekimas;
- e) tipiškų miško paukščių indeksas;
- f) organinės anglies atsargos.
ES miškų ir žemės savininkus vienijančias organizacijas labai neramina, kad tokia iniciatyva Europos Komisija peržengia savo kompetencijos ribas direktyviai siekdama privalomu teisės aktu nustatyti gan utopiškus tikslus srityse, kurios yra ES narių valstybių kompetencijoje. ES su valstybėmis narėmis dalijasi kompetencija dėl įvairių sektorių politikos, turinčios įtakos miškams. Tačiau miškų tvarkymas per se nėra bendra kompetencija. Todėl pasiūlymo nuostatos turėtų būti vertinamos atidžiai atsižvelgiant į subsidiarumo principą.
Aktyvus miško savininkų įsitraukimas į bet kokias biologinės įvairovės išsaugojimo iniciatyvas ir su jais susijusių sprendimų priėmimo procesus yra vienas iš svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo veiksnių. Toks dalyvavimas turėtų apimti nuosavybės teisių pripažinimą ir pagarbą . Pasiūlyme tinkamai daroma nuoroda į ES pagrindinių teisių chartiją dėl aplinkos apsaugos, tačiau aiškiai nenurodoma teisė į nuosavybę, kuri taip pat yra chartijos dalis. Kadangi valstybės narės privalo paskirti žemę atkurti, išlieka esminis klausimas, kaip šiame procese bus garantuotas išankstinis ir informuotas miško savininkų sutikimas.
Mūsų miškų ateitis priklauso nuo tvariai valdomų ir atsparių miškų. Tvarus miškininkavimo priemonių pasirinkimas priimamas žvelgiant į ateitį, o ne siekiant sugrąžinti praeitį. Šis požiūris yra dar svarbesnis, kai kalbama apie miškų ekosistemų atkūrimo tikslus, nes jie priklauso nuo ilgalaikių procesų ir turi ribotą galimybę natūraliai migruoti arba prisitaikyti, atsižvelgiant į spartų klimato kaitos tempą.
Prasideda derinimas ES lygiu
Europos Komisijos pasiūlytas teisės aktas bus patvirtintas, jei Europos Parlamentas ir Taryba susitars šiuo klausimu. Teisėkūros procesas truks mažiausiai iki 2023 m. pabaigos – ir tikriausiai ilgiau. Europos Parlamente šis klausimas pirmiausia bus svarstomas komitetuose, o galiausiai – plenarinėje sesijoje, kuri turėtų vykti anksčiausiai 2023 metų vasarą. Pirmoji diskusija šiuo klausimu Europos Taryboje tarp ES šalių aplinkos ministrų planuojama 2022 m. gruodžio mėn.
Nuoroda į Europos Komisijos pasiūlytą Gamtos atkūrimo reglamento projektą, jo priedus ir 12 poveikio vertinimo dalių: https://environment.ec.europa.eu/publications/nature-restoration-law_en
_____
