Naujienos

Priklausomai nuo ES biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo intensyvumo, kirtimai sumažės šiek tiek arba labai smarkiai, daugiausia dėl to, kad bus paskirti griežtai saugomi miškai ir sengės, kuriems būtų taikomas kirtimų draudimas. Viršutinė eilutė: 2030 m., Apatinė eilutė: 2050 m. | Grafika: Thünen institutas
2022 - 08 - 09

ES biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimas: medienos gamybos apimtys ES pasikeis

Jei Europos miškuose bus stipriau ribojama medžiapjūtė  biologinės įvairovės apsaugos pretekstu, tai gali sukelti globalias transformacijas medienos tiekime, kas turės neigiamą poveikį aplinkai. Tokią išvadą daro Vokietijos Thünen miškų instituto mokslininkai, š.m. rugpjūčio 2 d. paskelbę studiją "Assessment of Possible Production Leakage from Implementing the EU Biodiversity Strategy on Forest Product Markets".

Siekdama atliepti biologinės įvairovės mažėjimą, ES Komisija 2020-05-20 pristatė  Biologinės įvairovės strategiją 2030(ES BĮS), kuria siekiama, kad biologinė įvairovė ES atsigautų iki 2030 m. Ši strategija, priklausomai nuo jos įgyvendinimo, taip pat turės įtakos miškams ir medienos naudojimui.

Du scenarijai

Thünen institutas sukūrė du poveikio scenarijus, palyginimui kaip nuorodą naudodamas pamatinį scenarijų (t.y. įprastą veiklą dabartinėmis sąlygomis). Vidutinis scenarijus numato ES BĮS įgyvendinimą, kuris tik vidutiniškai riboja tvarų miškų valdymą ES. Pagal intensyvų scenarijų miškininkystei tenka didžiausia našta, palyginti su kitomis žemės naudojimo rūšimis. Be to, visi miškai, kurie yra senesni už įprastą naudojimo amžių, yra laikomi „senais miškais“ ir toliau nenaudojami.

Pagal pamatinį scenarijų, kuriame numatoma, kad miškai tvarkomi ES be padidintų sugriežtinimų  biologinės įvairovės apsaugai, didžiausia žaliavinės apvaliosios medienos produkcija 2030 m. yra skaičiuojama 539 mln. m³. Įgyvendinus ES BĮS priemones, vidutiniu scenarijumi būtų pagaminama 490 mln. m3, o intensyvaus ribojimų scenarijaus atveju – 281 mln. m3 – atitinkamai sumažėtų 9 proc. ir 48 proc. Iki 2050 m. gamyba dar labiau sumažėtų ir sudarytų tik 90 % arba 42 % dabartinės produkcijos, priklausomai nuo scenarijaus.

Padidėtų medienos importas

Apvaliosios medienos gamybos sumažėjimą ES iš dalies (apie 50–60 %) kompensuotų padidėjusi gamyba ne ES šalyse (pvz., JAV, Rusijoje, Kanadoje, Kinijoje ir Brazilijoje). ES sumažėjus apvaliosios medienos prieinamumui, sumažėtų pjautinės medienos, inžinerinės medienos ir celiuliozės gamyba. Tačiau šių medienos gaminių suvartojimas ES ženkliai nesumažėtų, nes labai sumažėtų eksportas ir padidėtų importas, ypač šių produktų grupių.

Likusi ES gamybos sumažėjimo dalis, kurios nekompensuoja kitos šalys (apie 40–50 %), lemtų pasaulinį medienos gamybos sumažėjimą. 

Neatmetama žala aplinkai

Ar ir kokiu mastu šis pasaulinės medienos gamybos sumažėjimas taip pat įtakos neigiamą poveikį aplinkai, turės būti ištirtas kitame etape. Juk sumažėjęs medienos gaminių prieinamumas gali reikšti, kad, pavyzdžiui, statybose bus vis daugiau naudojama daug energijos sunaudojantys gaminiai, pagaminti iš betono, plieno arba aliuminio. Daugelis šių produktų bent jau šiuo metu turi prastesnį klimato pėdsako balansą nei medienos gaminiai, todėl numatomą naudą biologinei įvairovei apribojant miškų naudojimą ES būtų galima nusipirkti tik kitų taršių sričių trūkumų sąskaita.

________

Vokietijos Thünen miškų instituto mokslininkų paskelbtą studiją "Assessment of Possible Production Leakage from Implementing the EU Biodiversity Strategy on Forest Product Markets" rasite čia...>>>