Naujienos
dr. P.Holmgrenas. Tiesa ir pasekmės apie „krizę“ gamtoje: kuo grindžiami sprendimai?
Trumpa ištrauka iš išsamaus tarptautiniu lygiu pripažinto švedų mokslininko Piterio Holmgreno š.m. spalio 22 d. straipsnio portale ALT.nu (nuoroda- čia…>>>)
<...>
Dvi savaites Kolumbijos Kalio mieste vyksta Jungtinių tautų 16-ji šalių konferencija (COP16 https://www.cbd.int/conferences/2024 ) dėl Biologinės įvairovės konvencijos ( https://www.cbd.int/convention ).
Šiuose susitikimuose sprendžiama dėl toli siekiančių priemonių biologinei įvairovei stiprinti. Bet kokiu pagrindu? Apie „krizę“ gamtoje rašoma daug, tačiau kokiais tikraisiais vystymosi matavimais grindžiami sprendimai?
Štai keletas įtakingų pavyzdžių.
Dažnai cituojamas skaičius yra tai, kad 1 milijonui rūšių gresia išnykimas. Jis pateiktas iš Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslo ir politikos platformos IPBES ( https://www.ipbes.net/ ), kuri apytiksliai yra TKKK Klimato konvencijoje – tai procesas, skirtas su derybomis susijusių tyrimų sintezei. Skaičius paimtas iš IPBES pasaulinės ataskaitos 2019 m ( https://www.ipbes.net/global-assessment ). Jie tiesiog paėmė į tarptautinį raudonąjį sąrašą įtrauktų 25 000 nykstančių rūšių ir padaugino iš 40. Nelabai moksliška ar patikima, bet tai buvo labai "užkabinantis" komunikacijoje skaičius ( https://www.nature.com/articles/d41586-019-01448-4 ).
Gyvosios planetos indeksas (LPI https://livingplanet.panda.org/en-US/ ) yra skaičiavimas, kurį parduoda WWF ir kuris skelbiamas kas dvejus metus prieš COP susitikimą. 2024 m. leidimas ką tik buvo publikuotas ir plačiai nuskambėjo viso pasaulio žiniasklaidoje ( https://www.bbc.com/news/articles/c5y3j0vzpl3o ) . Teigiama, kad nuo 1970 m. čia stuburinių gyvūnų populiacija sumažėjo 73 procentais. Tačiau tiek apskaičiavimo metodika, tiek ir pateikimas buvo kritikuojami ( https://ourworldindata.org/living-planet-index-decline ) . Remiantis LPI negalima daryti jokių bendrų išvadų apie bioįvairovės raidą. Tačiau juk gaunamas stiprus poveikis, jei paskelbiama apie drastišką pablogėjimą ir įvardintos problemos sprendimui atsiveria galimybė pritraukti lėšų.
Trečias rodiklis, naudojamas CBD darbe, yra nepažeistos biologinės įvairovės indeksas (BII - https://www.nhm.ac.uk/our-science/services/data/biodiversity-intactness-index.html ). Manoma, kad tai atspindi, kaip teritorijas trikdo žmogaus veikla. Modelis, kuriame žemės stebėjimai derinami su nuotoliniu stebėjimu, nustato trikdžių procentą nuo numanomos situacijos priešindustriniais laikais ir susieja rezultatą su kitu populiariu modeliu – planetų ribomis. Remiantis BII, Švedija išlaikė daugiau nei 90 procentų pradinių ekologinių funkcijų, o tai yra vienas aukščiausių įvertinimų pasaulyje ir manoma, kad mes patenkame į planetos ribas. Tačiau BII žiniasklaidos dėmesio sulaukė mažiau.
Biologinė įvairovė yra svarbi ir mums reikia daugiau žinių apie tai, kas vyksta. Čia pavaizduota problema yra ta, kad trivialūs ir suvidurkinti modeliai įgyja daugiau įtakos politiniam procesui, nei gali pateisinti šių pranešimų kokybė. Nuo atskirų tyrimų, per įtakingas organizacijas ir pasaulines institucijas iki ES ir Švedijos įstatymų leidėjų, bus ilgas kelias pirmyn ir atgal. Tačiau kiek tai susiję su realybe, dėl kurios priimami sprendimai? Kiek jie aktualūs Švedijai? Ir kaip jie pasveriami su kitais visuomenės tikslais?
Gamtinės įvairovės aprašymų trūkumas yra tai, kad gan lengvai daromos plataus masto išvados, kad mūsų ateičiai gresia įvairovės praradimas (https://www.economist.com/technology-quarterly/2021/06/15/loss-of-biodiversity-poses-as-great-a-risk-to-humanity-as-climate-change) – šios rizikos nenustačius ar kiekybiškai neįvertinus. Lygiai taip pat valdžios institucijos siūlo itin brangias priemones, nepaaiškindamos, kokią naudą tai suteiktų visuomenei. <...>
____________________
Piteris Holmgrenas: Miškininkystės tyrėjas, konsultantas klimato ir tvarumo klausimais, buvęs Tarptautinių miškų tyrimų centro (CIFOR) generalinis direktorius ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) klimato vadovas.
