Naujienos
2024 - 10 - 20
doc.dr. L.Lundqvistas: Uždraudus aktyvią miškininkystę neišsaugosime pasaulio klimato
Tuo pat metu, kai žmonija palaipsniui atsisako iškastinių anglių, pasaulio šalys įsipareigojo panaikinti skurdą pasaulyje pagal Darbotvarkę 2030 [ https://sdgs.un.org/2030agenda ]. Tai visiškai neįmanoma be didelio kiekio atsinaujinančių, žiedinių žaliavų, o mediena ten yra geriausias pasirinkimas. Tada neprotinga, kad žmonės tokioje turtingoje šalyje kaip Švedija, kurioje mažai žmonių, bet dideli miškų plotai, kurie buvo auginami šimtus metų, prieštarauja aktyviai miškininkystei. Ypač kai to pagrindinė priežastis yra tik tai, kad jie nenori matyti plynų kirtaviečių, - rašo Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto | SLU · Miško ekologijos ir valdymo katedros docentas, miškininkystės mokslų daktaras Larsas Lundqvistas portale vk.se
<...> Praėjusiais metais keliuose kontekstuose buvo teigiama, kad Švedijos miškininkystė turėtų sumažinti miškų kirtimus, kad būtų išsaugotas klimatas. Argumentas paprastai yra tas, kad jei medžiams bus leista likti ir augti, jie sugertų didelę anglies dioksido dalį, išsiskiriančią deginant iškastines anglis, akmens anglį ir naftą. Tokiu būdu pasaulyje sumažėtų grynasis anglies dioksido kiekis. Tai skamba lyg ir logiškai, bet visa idėja pagrįsta klaidinga nuomone.
Kai medžiai auga, jie sugeria anglies dioksidą iš oro ir fotosintezės būdu paverčia jį, be kita ko, mediena, iš kurios pagaminti medžių kamienai. Klimatas dabar keičiasi dėl didžiulių anglies dioksido kiekių, kurie šimtmetį buvo išskiriami deginant iškastines anglis.
Jei pasaulio miškai galėtų sugerti visą tą anglies dvideginį ir sukaupti jį savo kamienuose, jie jau būtų tai padarę. Pasaulio miškuose esantys medžiai nestovi ir nelaukia, kol mes, žmonės, paprašysime jų sugerti daugiau anglies dvideginio, tačiau jie auga kaip visada ir kaupia anglį savo medžių kamienuose. Tačiau jie negali sugerti milžiniškų anglies dioksido kiekių, kuriuos išmetė žmonija.
Anglies dioksido kiekis atmosferoje per pastaruosius 100 metų padidėjo nuo 0.03% iki 0.0425%. Tai atitinka beveik 1000 milijardų tonų CO2 padidėjimą ir yra beveik dvigubai daugiau anglies nei randama visų pasaulio medžių kamienuose visuose pasaulio miškuose. Pasaulyje vykstantis anglies ir naftos deginimas per metus papildomai išmeta beveik 40 milijardų tonų anglies dioksido.
Palyginimui, miškininkystės metiniai kirtimai visame pasaulyje sudaro mažiau nei 2 milijardus tonų anglies dvideginio ir sudaro tik apie trečdalį viso pasaulio miškuose esančios medienos kiekio prieaugio.
Nepaisant to, kad per metus iškertama tiek mažai, pasaulio miškuose medienos kiekis beveik nepadidėja. Taip yra todėl, kad miškuose, kuriuose neūkininkaujama, medienos tūris kasmet nesikeičia, nes natūraliai žūstančių medžių tūris yra maždaug toks pat, kaip ir liekančių gyvų medžių prieaugis. Todėl pasaulio miškai negali užkirsti kelio anglies dioksido kiekiui atmosferoje toliau didėti, net jei visame pasaulyje būtų nutraukta visa miškininkystė. Vienintelis dalykas, kuris gali sustabdyti augimą, yra tai, kad žmonija nustos deginti iškastines anglis.<...>
Nuoroda į straipsnį- https://www.vk.se/2024-10-19/debatt-varldens-skogar-kan-inte-radda-klimatet-69999
