Naujienos
Baltijos šalių privačių miškų savininkų iššūkiai panašūs, tačiau sprendimai skiriasi
Latvijos Žemės ūkio ministerijos ir Latvijos miško savininkų asociacijos kvietimu š.m. rugsėjo 29-30 d.d. miškų mokslinių tyrimų ir studijų centre "Mežmāja" vyko tradicinis 3-čiasis Baltijos šalių privačių miškų ūkio ekspertų lygio susitikimas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos už miškus atsakingų institucijų ir privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų atstovai aptarėme privačių miškų savininkams kylančius iššūkius, teisinio reguliavimo situaciją, finansinius paramos mechanizmus, Europos Komisijos Žaliojo kurso teisės aktų pasiūlymus ir jų keliamus iššūkius miškams.
Susitikimo dalyviai kalbėjo, kad didžiausią nerimą kelia didėjantys biologinės įvairovės apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslai, kurie gali stipriai apriboti ūkininkavimo galimybes ir konkurencingumą privačių miškų ūkyje. Todėl reikia ieškoti subalansuotų sprendimų ir privačių miškų savininkams tinkamai atlyginti už įvedamus gamtosauginius apribojimus.
Pateikta informacija ir vykusios diskusijos leido palyginti tų pačių klausimų sprendimui valstybių naudojamus skirtingus metodus, esamą situaciją ir pažangos lygį, taip pat ieškoti bendrų subalansuotų sprendimų regioniniu lygiu bei rengtis koordinuotoms pozicijoms dėl ES teisės aktų iniciatyvų.
Ypač dideli skirtumai išryškėjo tarp šalių numatomų skirti paramos lėšų privačių miškų savininkams pagal BŽŪP Strateginius planus 2023-2027 m. laikotarpiu (buvusi Kaimo plėtros programa). Šios lėšos yra vienas pagrindinių ES paramos privačių miškų savininkams šaltinių.
Nepaisant bendrų Seimo AAK, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos siūlymų bei argumentų dėl didesnio finansavimo poreikio, Lietuvoje šis finansavimas Žemės ūkio ministerijos sprendimu mažinamas 4 kartus lyginant su praėjusiu paramos laikotarpiu (pirminiame variante- buvo net 7 kartus!). Tuo tarpu Estija pagal Strateginį planą 2023-2027 m. privatiems miškams numato skirti 1,5, o Latvija – beveik 3 kartus daugiau lėšų nei Lietuva.
Diskutuota ir ES paramos miškų ūkiui, miško savininkų kooperacijos, ES Biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo ir bendrai aplinkos apsaugos politikos, kovos su klimato kaita tikslų pasiekimo ir jos įtakos privačių miškų ūkiui, Atsinaujinančių išteklių direktyvos atnaujinimo (REDIII), medžioklės reglamentavimo ir kitais klausimais.
Lietuvą atstovavo Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėjas Donatas Vaikasas, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departemento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas, Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus miškininkystės specialistas Marius Balčius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovai- LMSA pirmininkas Algis Gaižutis ir LMSA Valdybos narys Edvardas Makelis.
Kitas susitikimas numatomas 2024 m. Lietuvoje. Taip pat sutarta esant poreikiui organizuoti susitikimus ir nuotoliniu būdu.
Nuotraukų iš Baltijos šalių privačių miškų ekspertų susitikimo rasite LMSA paskyroje soc. tinkle Facebook:
