Naujienos
Aukštaitijos miškų savininkai: kantrybės taurė persipildė - negalime toliau toleruoti nepamatuotų valdžios sprendimų
2025 m. kovo 21 d. Ignalinoje įvyko Aukštaitijos miško savininkų sueiga, kurią iniciavo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) Ignalinos skyrius. Renginys vyko Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje, kur susirinko gausus būrys miško savininkų, taip pat dalyvavo Seimo nariai Bronis Ropė ir Jevgenij Šuklin, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Vaidotas Židanavičius, Seimo nario patarėjas Gintautas Kindurys, Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovai, Valstybinės miškų tarnybos specialistai bei žiniasklaidos atstovai.
Sueigos metu buvo išreikštas didžiulis nerimas dėl Aplinkos ministerijos inicijuojamų įstatymų pakeitimų, kurie numato papildomus apribojimus ir draudimus privačių miškų ūkininkavimui. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad šie pakeitimai gali skaudžiai paliesti ~130–150 tūkst. ha privačių miškų savininkus, kurių nuosavybė yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ar 1 km atstumu nuo miestų. Jei šie planai bus įgyvendinti, daugelis miškų savininkų liks be realių teisių į savo nuosavybę, nors turės vykdyti įvairias pareigas. Miškų savininkai išreiškė susirūpinimą, kad tokie sprendimai gali smarkiai apriboti jų galimybes naudotis savo nuosavybe bei turėti reikšmingų ekonominių pasekmių visam sektoriui.
Ačiū visiems susirinkusiems bei organizatoriams! LMSA Ignalinos skyriaus pirmininkui Kazimierui Kuliešiui – ypatinga padėka už puikų organizacinį darbą.
Deja, į regioniniu mastu susirinkusių miško savininkų sueigą jau antrą kartą neatvyko Aplinkos ministerijos atstovai, kurie buvo iš anksto kviesti pristatyti savo viziją dėl būsimojo Miškų įstatymo pakeitimų. Tai buvo didelė darkartą praleista galimybė iš pirmų lūpų išgirsti miškų savininkų nuogąstavimus ir kartu ieškoti sprendimų. [Ankstesnė Dzūkijos miško savininkų sueiga vyko Varėnoje 2025 m. kovo 14 dieną Varėnoje. [Išsamiau susipažinti galima čia...>>> ]
Sueigos metu buvo aptarta ir patvirtinta Aukštaitijos miško savininkų sueigos Rezoliucija, kuria kreipiamasi į Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, Vyriausybės vadovą Gintautą Palucką bei Politines partijas ir Seimo narius, prašant neatidėliotinų veiksmų:
-
Prašoma nepritarti pertekliniams reguliavimams – Vyriausybė raginama atmesti Aplinkos ministerijos siūlomus miškų įstatymo pakeitimus, nes valstybė neturi finansinių galimybių jų įgyvendinimui, o pati ministerija turėtų parengti labiau subalansuotus pasiūlymus.
-
Reikalaujama užtikrinti kompensacijas miškų savininkams – Prieš įvedant naujus apribojimus, būtina numatyti teisingą finansinį atlygį už dėl jų patiriamus nuostolius, kaip numatyta Vyriausybės programoje ir anksčiau priimtuose dokumentuose.
-
Siūloma įvertinti apribojimų mastą ir pasekmes – Raginama išanalizuoti, ar planuojami miškų naudojimo draudimai yra proporcingi ir ar valstybė iš tikrųjų gali finansuoti jų pasekmes.
-
Siūloma stiprinti miškų ūkio valdymą – Aplinkos ministras turėtų aktyviai rūpintis miškų ūkio stiprinimu ir tvarumu, o jei to nesugeba – šias funkcijas perduoti kitai, kompetentingai ministerijai.
-
Raginama įvertinti destrukcines nuotaikas visuomenėje miškų temomis keliančių aktyvistų finansavimo šaltinius – Atsakingos institucijos turėtų išanalizuoti, kas finansuoja grupes, kurios skleidžia destruktyvias nuotaikas miškų politikos klausimais.
Visą Aukštaitijos miško savininkų sueigos Rezoliuciją galite rasti čia: [nuoroda į dokumentą]
Miško savininkų bendruomenė aiškiai pasisako – miškų politika turi būti grindžiama ne tik aplinkosaugos lozungais, bet ir realiais ekonominiais skaičiavimais, socialiniu teisingumu bei pagarba privačiai nuosavybei!
 |
Portalo Manoukis.lt publikuotame straipsnyje "Miškų savininkai apie naujus ribojimus: kas atlygins milijardinius nuostolius?" - apie Aukštaitijos miško savininkų sueigoje vykusias diskusijas |
Įteisinus papildomus ribojimus bei draudimus ūkininkauti miškuose, neigiamas pasekmes pajus 130–150 tūkst. ha privačių miškų savininkai. Tai pasakytina apie tuos miško savininkus, kurių nuosavybė yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų. Šie pakeitimai sugulė į Aplinkos ministerijos siūlomą naująjį Miškų įstatymą.
„Jei šie aplinkosaugininkų siekiai bus realizuoti, daugelis miškų savininkų liksime tik popieriniais miško „valdytojais“, be jokių realių teisių į savo nuosavybę“, – teigia miško savininkai. Tuo pat metu Seime skinasi kelią Aplinkos ministerijos per Vyriausybę pateikti bei Seimo narių papildomai registruotos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kuriose numatomi ribojimai paliestų apie 22 proc. miškų.
„Jei Aplinkos ministerijos inicijuojamos pataisos bus priimtos, privatūs miškų savininkai kasmet neteks iki 48 mln. Eur pajamų. Ilgalaikėje perspektyvoje privačių miškų savininkai negalės ekonominei veiklai panaudoti 1,5 mlrd. Eur vertės nuosavų miškų. Sąžiningai atlyginti už perdėtai ambicingų sprendimų sukeltus nuostolius valstybė neturi realių finansinių galimybių“, – nuogąstauja privačių miškų savininkai.
Valdžiai priekaištauja neūkiškumą
Apie tai su nerimu kalbėta Ignalinoje Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva kovo 21–ąja surengtoje Aukštaitijos miško savininkų sueigoje.
Privačių miškų savininkus neramina didėjantys suvaržymų, draudimų ir apribojimų naudoti nuosavybę mastai, prisidengiant menamais viešaisiais interesais ar gamtosauga, nevertinant jų socialinio ir ekonominio poveikio, nesitariant su savininkais ir nesuteikiant teisingo atlygio.
Sueigoje priimtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad Valstybės institucijų vykdomas ūkinės veiklos reglamentavimas yra per daug smulkmeniškas, dėl to kuriama sprendimų laisvės ir atsakomybės neskatinanti gremėzdiška biurokratinė sistema. „Neūkiškos politikos pasekmė – 7 proc. jau trečią dešimtmetį nenaudojamų rezervuotų nuosavybės teisei atkurti miškų. O dar didesni plotai ūkinių miškų išimami iš ekonominės veiklos dėl ekokratų pastangomis vykdomos nuolatinės, chaotiškos bei perteklinės saugomų teritorijų plėtros bei vis didinamų miško ūkinės veikos papildomų ribojimų“ – rezoliucijos citata.
Lietuvos privatus miškų ūkis turi didelį poveikį kaimo plėtrai (įdarbinimas, pajamos, verslumo didinimas, infrastruktūros plėtra, gamtinės aplinkos gerinimas). Savininkai sako, jog šis indėlis gali būti gerokai didesnis, jei draudimų ir baudimų bei papildomo apmokestinimo politika būtų keičiama subalansuotu ūkininkavimo skatinimu, deramai atstovaujant ir remiant aktyvią miškų ūkinę veiklą vykdančius miškų savininkus.
Neantraeilis kompensacijų klausimas
Naujų ribojimų iniciatoriai suskaičiavo, kad kompensacijoms reikės 264,5 mln. Eur. Miško savininkai teigia, kad vien nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų nutolusių miškų savininkai patirs apie 1,4–1,6 mlrd. Eur turto nuvertėjimą.
„Kas ruošiasi atlyginti šią žalą? Juk nėra sąžiningai atlyginama už jau šiuo metu įvestus draudimus“ – teigia privačių miškų savininkai. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iš 935 tūkst. ha privačių miškų, apie 175–180 tūkst. ha yra saugomose teritorijose, dar apie 25 tūkst. ha patenka į „Natura 2 000“ teritorijas už saugomų teritorijų ribų. Lietuvos nacionaliniuose parkuose yra 43, 9 tūkst. ha, o draustiniuose – apie 82 tūkst. ha miškų, priklausančių privatiems savininkams.
„Miškas, kurio negalima naudoti ūkiniais tikslais, praranda rinkos vertę. Tokio turto niekas nepirks, bankai nepriims kaip užstato, o ateityje jis taps finansiškai nenaudingu. Jei valdžia ir išmokės žadamą vienkartinę kompensaciją (tai dar nėra garantuota, nes biudžetas tuščias, o pinigų reikia gynybai finansuoti), tai iš dalies atlygins tik vieno miško augimo ciklo praradimus. Tačiau brandūs medžiai liks stovėti ir miško savininkas negalės vėl sodinti ir auginti naujo miško kartos, kurį jo palikuonys galėtų naudoti.
Uždraudus pagrindinius miško kirtimus, miško savininkai realiai prarastų galimybę naudotis savo nuosavybe ekonominiais tikslais. Jiems lieka pareigos (pvz., tvarkyti mišką, išvežti atliekas), bet pajamų iš savojo miško jie negalės gauti“, – konstatuota Aukštaitijos miško savininkų sueigoje.
Aukštaitijos miško savininkų sueigos iniciatorius Kazimieras Kuliešius ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis sueigos vardu kreipėsi į Vyriausybę, kad ši nepritartų siūlomoms įstatymų pataisoms, parengtų valstybės finansines galimybes atitinkančius pasiūlymus ir atsisakytų perteklinio reguliavimo iniciatyvų, o Aplinkos ministrą įpareigotų imtis atsakomybės rūpintis ekonominę vertę kuriančio miškų ūkio stiprinimu ir tvariu vystymu bei ekonominio gyvybingumo užtikrinimu.
Faktai
Lietuvoje miškai užima 2,21 mln. ha (apie 34 proc.) teritorijos. Per 60 metų faktinis medynų užimamas plotas padidėjo apie 0,6 mln. ha. Atgavus Nepriklausomybę susiformavo privatus miškų ūkis ir gerokai išsiplėtė: apie 43 proc. miškų valdo 255 tūkst. privačių savininkų (vidutinis valdos dydis – 3,4 ha). Miškingumas nuolat didėja (daugiausia d4l privačių plotų), brandžių medynų tūris – 171 mln. m³ ir dar didėja, bendras metinis medienos tūrio prieaugis siekia 19,6 mln. m³. Vienam šalies gyventojui tenkantis miško žemės plotas siekė 0,8 ha. Lietuvoje pagrindiniais kirtimais per metus medienos iškertama apie 7 mln. m³ (9,5 mln. m³ – visais kirtimais), pusė iš jų privačiuose miškuose. Iš viso šalies miškuose sukaupta 572 mln. m³ medienos išteklių. Kasmet iš miško paimamos medienos kiekiai sudaro vos 1,6 proc. viso medienos tūrio, sukaupto Lietuvos miškuose. Šis kiekis atsistato ir kasmet pasipildo dar 0,5 procento.
Šaltinis: manoūkis.lt
Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/aplinka-miskai/misku-savininkai-apie-naujus-ribojimus-kas-atlygins-milijardinius-nuostolius
