Naujienos

2023 - 11 - 16

Aplinkos apsaugos komiteto 2023-11-15 diskusija "Dėl miškų saugojimo ir naudojimo Lietuvoje. Kokiu keliu einame?"

Diskusijos iniciatorius - buvęs naujakairietis bei žalvalsteitis ir dabartinis demokratas Seimo narys Tomas Tomilinas, pasikvietė su demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tampriai susijusį eurokomisarą Virginijų Sinkevičių įžanginei kalbai.
Artėjant net trejiems rinkimams kitamet, jau dabar akivaizdžiai įsibėgėja kova dėl rinkėjų dėmesio, ir akivaizdu- tam labai patraukli miškų bei medžių tema. Populistinių idėjų sklaidos šventė, panašu, dar tik prasideda. Pirmiausiai užsipulti valstybiniuose miškuose dirbantys miškininkai, kaltinant, kad (paradoksas!) laikosi valdžios nustatytų taisyklių, veikia tik teisėtai, pilnai įgyvendina Aplinkos ministerijos bei Valdymo koordinavimo centro nustatytus tikslus valstybės valdomai įmonei- VĮ "Valstybinių miškų urėdijai".

Dalyvavo didelis būrys politikų: Aiste Gedviliene , Kasparas Adomaitis , Viktoras Pranckietis , Ligita Girskienė, Justinas Urbanavicius , Romualdas Vaitkus, Aidas Gedvilas ir kt.
Gyvai ir nuotoliu prisijungę dalyviai išklausė Aplinkos ministerija viceministro Kęstutis Šetkus ir AM Miškų politikos gruės vadovo dr. Nerijaus Kupstaičio pranešimą apie esamą situaciją ir rengiamus miškų ūkinės veiklos reglamentavimo pakeitimus. Aplinkosaugos koalicija vadovė Lina Paškevičiūtė pristatė savo matymą ir pageidavimus judėjimo "Girių spiečius" aktyvistų vardu.
Šioje įdomioje diskusijoje apie miškus keli labai svarbūs faktai nuskambėjo:
1) vien per pastaruosius 1,5 metų medienos pramonė Lietuvoje investavo ~1 mlrd. EUR, tačiau pasak Raimundo Beinorto, "Lietuvos mediena" asociacijos direktoriaus, dabar yra neužtikrinti- ar galės sėkmingai veikti- dėl aplinkosaugos politikos grimasų.
2) LMSA pirmininkas A.Gaižutis atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerijos iniciatyva rengiamos LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos vien tik privačių žemės savininkų nuostolių atlyginimui dėl pasikeitusio reguliavimo ir negautų pajamų per artimiausius 5 metus- apie 0,5 mlrd. EUR, o LR Miškų įstatymo numatomi pakeitimai- vėl tik vertinant, ką reikėtų kompensuoti privatiems savininkams, net nevertinant prarastųVMU ir biudžeto pajamų- ~420 mln.EUR
Nuoroda įdiskusijos video įrašą ➡ https://www.youtube.com/watch?v=PqSSz--x0-M

Dabar aktyvistai užsimojo stabdyti net būtinus miškų tolesnio atsparumo užtikrinimui sanitarinius kirtimus spygliuočių medynuose, neva- gamta susitvarkys pati. Tuo tarpu kenkėjų išplitusių židinių suvaldymas nėra lengvas netgi turint visą palaikymą, išteklius ir greitą darbams vykdyti reikalingų formalumų suderinimą (ko šiuo metu tikrai nėra, nežiūrint į tai, kad net septyniose savivaldybėse paskelbta stichinė nelaimė dėl kenkėjų išplitimo miškuose).


Dėl dviejų miško kenkėjų – paprastojo pušinio pjūklelio (Diprion pini) ir žievėgraužio tipografo (Ips typographus) – masinio išplitimo pažeistų miškų plotai sudaro tūkstančius hektarų pušynų bei eglynų, ir šie plotai vis didėja. Pažeidimų mastas 2023 metais 6 kartus didesnis, nei praėjusiais ir tolesnė tendencija nėra džiuginanti. Ir štai čia pasireiškia paradoksas- miškų "saugojimo" aktyvistai ragina patikti situaciją savieigai, težūna kenkėjų puolami eglynai ir pušynai- bus daugiau miškuose išdžiūvusių stuobrių ir tręštančios negyvos medienos. Ar tokie būsimi vaizdai ir žuvusių miškų būklė tenkins plačiąją visuomenę po kelerių metų? Matyt, tuomet jau bus bėdavojama, kad "niekadėjai miškininkai" neišsaugojo miškų, leido ligoms ir kenkėjams numarinti ištisus medynus. Bet tai laukia kiek vėliau...

Juo labiau, kad visi sutariame, kad esamas miškų kirtimo taisykles reikia tobulinti, atliepiant nūdienos situaciją, besikeičiančias technologijas, galimybes ir poreikius.

Sakoma, kad sunkūs laikai gimdo stiprius žmones, stiprūs žmonės kuria gerus laikus, geri laikai gimdo silpnus žmones, o silpni žmonės kuria blogus laikus. Lietuvoje kol kas dar gyvename neblogai, taikoje ir pritekliuje, tačiau įtampa aplinkui auga, reikia rengtis sunkesniems laikams, koncentruojantis į realias, o ne menamas bėdas, ir tuos sprendimus, kurie išties mums gyvybiškai svarbūs ir pagal kišenę. Kalbant apie miškus, pro medžius pasistenkime įžvelgti žmones. Dirbančius, kuriančius, realiai savo pastangomis, patirtimi ir išmanymu prisidedančius prie bendros gerovės.