Naujienos

A.Gaižutis: Skaitmenizacija miškų sektoriuje iš miško savininkų perspektyvos

Lietuvos miškų valdymas susiduria su įvairiais iššūkiais, ypač skaitmenizacijos ir administravimo srityse. Šiuo metu egzistuoja daug nesuderintų duomenų sistemų, o vieningo duomenų standarto, prieigos prie duomenų, aiškios struktūros ir koordinacijos tarp institucijų trūkumas apsunkina veiklos efektyvumą ir kasdienę miško savininkų ir miškininkų veiklą. Todėl plėtoti skaitmenines technologijas ir sprendimus derėtų taip, kad tai nepavirstų skaitmeniniu kalėjimu, o vestų prie veiklos optimizavimo ir dydesnio efektyvumo.

Apie tai kalbėjo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr.Algis Gaižutis pranešime "Skaitmenizacija miškų sektoriuje iš miško savininkų perspektyvos".

 2025 m. vasario 6 d. vyko projekto  Forest 4.0 organizuota konferencijoja-diskusijoja "Miškas ir skaitmenizacija: Ar dirbtinis intelektas pakeis miškininką". Gausų dalyvių skaičių (~150) sutraukęs visos dienos renginys vyko VDU ŽŪA III rūmuose (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)

Asociacijos vadovas dalijosi įžvalgomis apie skaitmenizacijos miškų sektoriuje galimybes bei iššūkius ir jos reikšmę miškų savininkams.

Didžiausi iššūkiai:

• Nesuderintos duomenų sistemos ir duomenis valdančių institucijų tarpusavi okoordinacijos trūkumas.
• Biurokratiniai suvaržymai, stabdantys sprendimų priėmimą.
• Skaitmeninės atskirties problema – ne visi miškų savininkai turi reikiamas žinias ir įrankius.

Skaitmenizacijos privalumai:

• Nuotolinis stebėjimas – palydovinės nuotraukos, dronai, kameros.
• Tikslus miškų inventorizavimas ir efektyvus valdymas.
• E-dokumentų naudojimo supaprastinimas – leidimai, sutartys, aplinkosaugos reikalavimai.
• Skaitmeninės prekybos platformos – skaidresni sandoriai ir tiesioginis ryšys su medienos pirkėjais.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad miškų savininkai ir jų požiūris į valdymą yra labai įvairūs. Kai kurie miškų savininkai aktyviai rūpinasi savo valdomis tinkamai ūkininkaudami, tačiau kiti neturi reikiamų žinių ar išteklių efektyviai veiklai, dar kiti- nieko nedaro dėl aplinkosauginių įsitikinimų ar dėl to, kad yra išvykę į užsienį.  Jie gali būti skirtingų tipų: miško verslininkai, kurie laiko mišką ilgalaike investicija ir siekia pelno, ūkininkai-malkeutojai, kurie naudoja medieną asmeninėms reikmėms, gamtos mylėtojai, kurie orientuojasi į rekreaciją ir aplinkosaugą, bei epizodiniai miškininkai, kuriems miškas yra atsitiktinio pelno šaltinis. Šis įvairumas lemia poreikį lankstesniems valdymo modeliams ir skaitmeniniams sprendimams. Kartu garantuoja lankstesnį ir kūrybingesnį sprendimų įgyvendinimą. Ypač tų  specialistų, kurie turi darbo patirties ne vienoje šalyje ir gali pasinaudoti sukauptomis žiniomis optimalesnių sprendimų įgyvendinimui.

Politinė -teisinė aplinka taip pat turi didelės įtakos miškų valdymui. Dar nesenai gyvenome laikotarpiu, kuomet siekėme tvariai ūkininkaudami miškuose užtikrinti jų įvairialypes funkcijas ir svarų indėlį į šalies ekonomiką. Tačiau pastaruoju metu vis labiu krypstama į aplinkosaugos vardu įvedamus vis naujus ir naujus suvaržymus, apribojimus, draudimus ir iš viso to drastiškai augantį biurokratinį brūzgyną. Tas gali privesti prie apgailėtinų pasekmių, kuomet iš ekonomiškai gyvybingo ir ženkliai prie šalies gerbūvio prisidedančio miškų ūkio  jis pavirs subsidijų reikalaujančia sritimi. 

Vienas iš pagrindinių klausimų – aiškūs prioritetai miškų išteklių ir  teritorijų valdyme, aiškaus balanso tarp skirtingų siekių nustatyme. Šiuo metu valstybinės institucijos dažnai veikia neharmoningai, o duomenų bazės nėra tarpusavyje suderintos, kas stabdo sklandų darbą ir trukdo efektyviam miškų planavimui bei darbams miškuose.

 Registrų centro, AM pavaldžių institucijų  kuruojamų kadastrų tarpusavio suderinamumo ir tikslumo problemos taip pat sukuria daug problemų praktikoje. Reikalinga aiškesnė skaitmeninė sistema, kurioje būtų užtikrintas duomenų vientisumas ir tikslumas. Skaitmenizacijos procesai turėtų būti nukreipti į aiškų ir efektyvų duomenų apdorojimą, kad būtų galima išvengti pasikartojančių problemų ir užtikrinti sklandesnį procesų valdymą.

Svarbų vaidmenį atlieka skaitmeniniai įrankiai miškų valdyme, įskaitant nuotolinį stebėjimą, kuris apima palydovines nuotraukas, dronus ir kameras, skirtas miškų būklės vertinimui. Medienos ruošos planavimas ir optimizavimas bei tvarus miškų valdymas, remiantis skaitmeniniais duomenimis, tampa vis aktualesniais sprendimais šiuolaikinėje miškininkystėje.

Be to, būtina supaprastinti e-dokumentų valdymą, kad leidimai, sutartys, projektai ir aplinkosaugos reikalavimai būtų lengviau prieinami. Taip pat svarbu užtikrinti duomenų saugumą ir privatumą, kad informacija apie miško savininkus būtų apsaugota ir administruojama patikimai.

Dar viena aktuali problema – biurokratiniai suvaržymai, kurie riboja operatyvų sprendimų priėmimą. Dėl detalių reglamentų ir procedūrų pertekliaus kai kurie sprendimai tampa praktiškai neįgyvendinami. Oficialūs procesai kartais tampa tokie sudėtingi, kad užtrunka ilgiau nei būtina, kas lemia neefektyvų resursų panaudojimą.

Skaitmenizacijos procesai atneša naujų iššūkių. Nors technologijos leidžia efektyviau valdyti duomenis ir optimizuoti procesus, kyla klausimų dėl prieigos prie šių sistemų. Kai kurios grupės gali būti diskriminuojamos dėl ribotos skaitmeninės kompetencijos ar technologinių išteklių stokos. Todėl būtina užtikrinti, kad skaitmeniniai sprendimai būtų prieinami visiems vartotojams ir neapsunkintų procesų dar labiau.

Be to, Lietuvoje trūksta vieningo skaitmeninių duomenų standarto miškų apskaitai ir planavimui. Nors yra įvairių technologinių priemonių, pavyzdžiui, medkirčių informacija, fotogrametrija ar GIS sistemos, jos nėra integruotos į vieningą sistemą. Dėl šios priežasties planavimas ir sprendimų priėmimas tampa sudėtingesnis, o duomenys kartais būna fragmentiški, netikslūs arba sunkiai pasiekiami.

Svarbu suprasti, kad skaitmenizacijos įgyvendinimas atveria naujas galimybes, tokias kaip prieiga prie skaitmeninių prekybos platformų, tiesioginis ryšys su medienos pirkėjais, tiekimo grandinės skaidrumas ir lengvesnis administravimas. Tačiau kartu kyla iššūkių, susijusių su teisiniais reglamentais, skaitmeninių įgūdžių ugdymu ir duomenų apsaugos problemomis.

Galiausiai, svarbu užtikrinti, kad būtų sukurtos aiškios taisyklės ir koordinavimo mechanizmai tarp skirtingų institucijų. Jei valstybinės ir privačios įstaigos nesusitars dėl bendros miškų valdymo vizijos, kyla rizika, kad procesai bus chaotiški ir neefektyvūs.

Reikia pasitvirtinti vieningą duomenų standartą, atverti bendrus duomenis naudojimui, užtikrinti aiškias taisykles, efektyvesnį duomenų valdymą ir modernias technologijas, kurios padėtų tiek valstybinėms institucijoms, tiek privatiems miškų savininkams!

Tik bendradarbiavimas, aiškus reglamentavimas ir modernios technologijos gali padėti pasiekti tvaresnį ir efektyvesnį miškų valdymą Lietuvoje.

____________

Išsamiau apie projekto Forest 4.0 organizuotą konferenciją-diskusijoją "Miškas ir skaitmenizacija: Ar dirbtinis intelektas pakeis miškininką" ir dalies pranešimų video rasite LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook: https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/