Naujienos

A.Brukas: Prof.Andriui Kuliešiui - 80

Pastaraisiais metais, o tikriausia ir šiuo metu geriausiu Lietuvos miškų medienos išteklių žinovu turime pripažinti profesorių, habilituotą daktarą Andrių Kuliešį, šių metų rugpjūčio 2 d. švenčiantį savo jubiliejinę aštuoniasdešimtmečio sukaktį. Nesenai - 2022 m. oficialiai baigęs ilgą kelią Valstybinėje miškų tarnyboje, dar nenumetė į nuošalę aštrios plunksnos ir neatsiribojo vien filosofiniams praeito kelio apmąstymams, bet noriai dalijasi savo žiniomis ir patirtimi su visais, kuriems rūpi dabartinė miškų būklė ir jų ateitis. Išliekamąją vertę turi didelė dalis jo publikacijų, mokslinių darbų, eksperimentų rezultatų, jo kurtos Lietuvos miškų apskaitos, statistikos ir kai kurios kitos sistemos bei metodai, o ypač nacionalinė miškų inventorizacija atrankiniais metodais dar ilgai bus naudojami miškų ūkio praktikoje. Ženklus profesoriaus indėlis ir į miškų ūkio specialistų ruošimą, o taip pat į Lietuvos tarptautinių ryšių miškų klausimais plėtojimą.

Andrius gimė 1943 m. rugpjūčio 2 d.., Antrojo pasaulinio karo metais Ukmergės rajono Kreivių kaime Veronikos ir Aleksandro Kuliešių šeimoje, išauginusioje keturis vaikus. Tėvas Aleksandras ne tik plušo  nedideliame 8 ha ūkelyje, bet  buvo ir medžio darbų meistras, pastatęs ne vieną per karą sudegusią kaimo gryčią. Andrius 1956 m., baigęs Deltuvos septynmetę mokyklą, įstojo į Vilniaus miškų ūkio technikumą, o nuo 1961 m. mokslus tęsė Lietuvos Žemės Ūkio Akademijos Miškų ūkio fakultete. Baigęs studijas 1965 m. darbo karjerą pradėjo Kėdainių miškų ūkyje Šėtos girininkijos techniku. Bet nespėjus įsigilinti į darbus buvo paimtas privalomai karinei tarnybai. Grįžęs iš sovietinės kariuomenės, buvo paskirtas Dubravos miškų tyrimo stoties Šilupio girininkijos girininku. Po poros metų apsisprendė pasukti mokslininko keliu ir 1968 m. startavo šioje veikloje Lietuvos Žemės Ūkio akademijoje nuo žemiausios jaunesniojo mokslinio darbuotojo pareigybės. 1972 m. į Lietuvos Miškų Ūkio Mokslinio Tyrimo institutą atėjo jau kaip vyr. darbuotojas. 1988 m. tapo skyriaus vedėju, 1989 m. instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui. 1992 m. paskiriamas Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos urėdu, kartu tęsdamas veiklą kaip vyriausias instituto mokslinis darbuotojas. Nuo 1997 m. paskiriamas Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriumi. 2003 m. reorganizavus institutą į dvi tarnybas, pasilieka Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriumi. 2010 m. eilinės reformos metu jau negali dalyvauti konkurse į Valstybinės miškų tarnybos vadovo postą, bet lieka dirbti šioje tarnyboje vyriausiojo specialisto pareigose iki išėjimo į pensiją. Kartu su minimomis pareigomis 1995 - 2016 m. kaip LŽŪA Miškotvarkos katedros profesorius, ruošia būsimus miškų ūkio specialistus.

Dirbant vadovų pareigose jubiliatui buvo lemta dėl socialinių lūžių ir politikos kaitos arba grynai savo iniciatyva, ieškant geresnių veiklos rezultatų ar siekiant progresyvių tikslų, atitinkamose organizacijose daryti esminius pertvarkymus, reformas, diegti naujus darbų metodus, technologijas, kontrolės formas ir kt. Absoliučia dauguma atveju net sudėtingiausiomis sąlygomis pavykdavo pasiekti teigiamus rezultatus. Sėkmės priežastis labiausia lėmė kruopšti probleminių dalykų analizė, rimtas pasiruošimas pertvarkymams ir asmeniškas atkaklumas net, sakyčiau, užsispyrimas įgyvendinant priimtus sprendimus.

Kuliešis organizavo ir dalyvavo su pranešimais daugelyje mokslinių ir kt. tikslinių konferencijų šalyje ir užsienyje. Skaitė pranešimus pasauliniuose miškų kongresuose: 1995 m. Tamperėje (Suomija) ir 2003 m. Kvebeke (Kanadoje). Lietuvai prisijungus 2003 m. prie Europos nacionalinių miško inventorizacijų tinklo (ENFIN) pastoviai buvo šios organizacijos darbo grupės narys. Europos miškų apskaitai parengė ir įdiegė (2015 m.) medynų tūrio prieauglio įvertinimo metodiką ir normatyvus. Nuo 1997 m. buvo FAO borealinių miškų globalinės apskaitos nacionalinis korespondentas, darnaus miškų ūkio monitoringo ekspertų grupės prie Jungtinių Tautų ekonominės komisijos Europai narys.

Apie mokslinę ir švietėjišką jubiliato veiklą sunku trumpai kalbėti dėl jos apimties. Jis vienas ir kartu su bendraautoriais parengė ir paskelbė apie 500 mokslinių bei populiarių straipsnių, knygų, statistinių leidinių bei žinynų. Dauguma mokslinių straipsnių skelbti tarptautiniuose recenzuojamuose ir referuojamuose leidiniuose, tokiuose, kaip „Anals of Forest Science“, „Natural resourses forum“, „Forest Science“ ir kt. Mūsų profesiniame žurnale „Mūsų girios“ lengviau suskaičiuoti tuos numerius, kuriuose nėra kokio nors A. Kuliešio rašinio, o aplamai lietuviškoje periodinėje spaudoje jubiliatas paskelbė apie 200 mokslo populiarinimo straipsnių. Jis yra ilgametis „Mūsų girių“ redkolegijos narys, 15 metų buvo mokslinio žurnalo „Baltic Forestry“ redkolegijos nariu.

Publikacijų gausą visų pirma nulėmė jo atliekamų tyrimų tematika, pobūdis ir gaunami rezultatai. Abi jo disertacijos (daktaro - „Lietuvos valstybinių miškų medienos tūrio nustatymo atrankos metodu patirtis“, habilituoto daktaro - „Medynų našumo kontrolės sistemos teorinis ir eksperimentinis pagrindimas“ lietė ne tik aktualias, bet ir visais laikais aštrias mūsų miškų našumo, jų išteklių nustatymo ir naudojimo galimybių problemas. Didžioji dalis ir kitų darbų buvo susiję su šia tematika ir problematika.

A. Kuliešis savo išvadose bei rekomendacijose visada rėmėsi kruopščiais bei gausiais tyrimais, patikrintais ir neretai dar pertikrintais duomenimis ir tuo pagrindu padarytas išvadas atkakliai gynė, nežiūrėdamas į esamą konjunktūrą, madingus šūkius ar vyraujančią ideologinių vėjų kryptį. O tokia pozicija niekaip negalėjo patikti didesnei ar mažesnei valstybinės valdžios, plačiosios visuomenės ir net kolegų miškininkų daliai. Juk jau senokai Lietuvoje yra išryškėjus viena kraštutinė grupė, kuri tvirtina, kad mūsų miškų būklė labai bloga, kasdien vis blogėja, miškų kiekis mažėja, kad medžiai ne ūkio objektas, o šventas daiktas, kurio negalima kirsti ir kita kraštutinė grupė, kuri miškus mato tik kaip ekonominį objektą, skirtą nuolat didėjančių pajamų ir pelno produkavimui. Yra dar kiek kitokių grupelių, kurioms realūs ir teisingi duomenys apie mūsų miškus reikalingi tik iš dalies, o kartu nori būtinai ką nors pašviesinanti ar patamsinanti. Mūsų valdžios žmonės, mokslinių argumentų nagrinėjimui dažniausiai stinga laiko, o kai kurie grupinius interesus vertina ne pagal ideologiją, o daug paprasčiau - pagal tai kiek kurioje grupėje yra ar paskui ją gali eiti balsuotojų. Pakalbėjęs su jubiliatu pastarosiomis temomis, supratau, kad  klausti jo kokius turi valstybiniius ordinus ir medalius už nuopelnus Lietuvos valstybei būtų nekorektiška...