Naujienos

* Kaimo turizmas: aplinkosaugininkų įstatymai kertasi su sveiku protu

Marijampolietis Algimantas Vasiliauskas (nuotraukoje), įsigijęs iš valstybės rekreacinių objektų statybai skirtos žemės, vietoj išsvajotos kaimo turizmo sodybos jau metus mina valdininkų kabinetų slenksčius, nes sklype, kurio paskirtis dokumentuose nurodyta kaip "rekreacinių objektų statyba", jokia statyba neleidžiama.
Vietoj kaimiškos gryčios ir turizmo infrastruktūros plėtojimo aplinkosaugininkai siūlo savininkui prie iškastų tvenkinių statytis palapinę. Apie tai 2006-07-20 rašo dienraštis "Verslo žinios"  Arūno Milašiaus straipsnyje " Svajojo apie sodybą – teks tenkintis tik palapine"
"Gali būti, kad jau pirkdamas padariau klaidą. Valdininkai, kurie man pardavė žemę, nepasakė, jog negalėsiu joje nieko statyti. Pirkdamas deklaravau, kad čia norėsiu užsiimti verslu ir tikrai planuoju statyti. Tuo metu kalbėjome apie tai, jog čia įrengsiu kempingą. Prieš įsigydama šį objektą mūsų įmonė tai rašė ir rašte Marijampolės apskrities valdininkams", - pasakoja Algimantas Vasiliauskas, UAB "Jotva" savininkas.

Minėtame žemės sklype, kurios plotas – 4,67 ha, 2,67 ha užima trys vandens telkiniai - buvę molio karjerai. Registrų centro Marijampolės filialo išduotoje pažymoje teigiama, jog Tautkaičių kaime verslininko įsigytame žemės plote leidžiama ūkinė veikla "rekreacinių objektų statybai ir eksploatavimui".
"Nepasižiūrėjau, jog vandens apsaugos zona - tai visa sausuma tarp trijų vandens telkinių. Kai kreipėmės į miesto architektą prašydami sąlygų statybai, jis pasakė, jog sutiks duoti leidimą, jei leis aplinkosaugininkai", - apie kryžiaus kelius pasakoja verslininkas.
Jis tikina, kad kartu su architektu, kuris rengė projektą, jau buvo radę plotą maždaug 50 m nuo vandens telkinių krantų ir netgi – ne miško zonoje. Verslininkui vilties teikė įstatymo nuostata, jog vandens telkinių apsaugos zonose statyba leidžiama 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 m nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).
"Aplinkosaugininkai mums pasakė, jog leis statyti tik už 100 m. O tokiu atstumu nuo vandens telkinio jau eina kelias", - liūdnai pasakoja p. Vasiliauskas.

Už ir prieš
"Vandens telkinys nėra natūralus, o iškastas, norėtųsi, jog ši vieta būtų panaudota statyti rekreaciniam objektui. Kempingų Marijampolėje labai trūksta. Manau, gamtai nebūtų padaryta jokios žalos", - įsitikinęs Albinas Mitrulevičius, Marijampolės apskrities viršininkas.
Valdininkas įsitikinęs, jog tereikia geranoriškumo ir Aplinkosaugos departamentas galėtų problemą išspręsti verslininko naudai.
"Mėginsime kalbėti su gamtosaugininkais, nes didelės žalos gamtai tikrai nepadarysime. Manau, problemą įmanoma išspręsti nenusižengiant įstatymui. Juolab kad žmogus jau sutvarkė krūmais apaugusį sklypą. Kitose šalyse degalines pastato po gyvenamuoju namu ir niekam tai nekenkia", - tvirtina p. Mitrulevičius ir tikina, jog į šią padėtį reikėtų žiūrėti subtiliai.

Tik palapinės
Kitokios nuomonės yra aplinkosaugos pareigūnai.
"Pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas šiame sklype galima statyti už 100 m nuo vandens telkinio. 50 m riba būtų nustatoma, jei būtų terasa - labai status šlaitas", - tikina Robertas Slavickas, Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Valdininkas tikina, jog p. Vasiliauskui perspektyva statyti turėtų atsirasti priėmus naują įstatymą dėl žemės naudojimo, kuris pateiktas Vyriausybei. Tikimasi, jog ten bus numatyti visai kiti atstumai nuo vandens telkinių. Ar tikrai šie atstumai bus mažesni, niekas negali patvirtinti.
"Mes išimčių nedarome. Ponas Vasiliauskas privalo statyti už 100 m nuo vandens telkinio", - teigia p. Slavickas.
Inspektoriai teigia, jog dabartinėmis aplinkybėmis verslininkas sklype galėtų statyti palapines ar prie automobilių prikabinamus turistinius namelius. Stacionarių kempingo namelių statyti ten jau nebebūtų galima.

Girdyklos nenori
"Mane buvo susiradusi viena maitinimo įstaigų tinklą valdanti įmonė ir pasiūlė parduoti sklypą. Kai pasakiau, jog šioje žemėje negalima statyti, jie tik nusijuokė ir pasakė, jog man gal ir negalima, o jiems bus galima, nes įstatyme yra žodelis "arba", - stebisi verslininkas.
"Jotva" planavo statyti didelę kaimišką gryčią, kurios pirmame aukšte būtų maitinimo įstaiga, antrame – gyvenamosios patalpos, šalia – pirtis. Kaip tikino verslininkas, viskas turėjo būti suprojektuota taip, kad atitiktų visus gamtosaugos reikalavimus. Per keletą metų į šią vietą planuota investuoti apie 1 mln. Lt.
"Tai buvo mano šeimos ir bendradarbių vizija. Kurti tokį objektą nusprendėme kartu. Dabar viskas žlugo", - tvirtina p. Vasiliauskas.