Naujienos
2006 - 07 - 15
* Rokiškis: įveisę miškus savininkai skaičiuoja būsimus nuostolius
Pasodintiems miškams gresia išnykimas,- 2006 07 12 rašo to paties pavadinimo straipsnyje laikraščio "Gimtasis Rokiškis" žurnalistė Aldona Minkevičienė.
Straipsnyje pabrėžiama, kad didžiulius plotus pavasarį miškais apsodinę žemių savininkai jau skaičiuoja būsimus nuostolius. Mat dėl sausros ir karščių šį pavasarį pasodinti sodinukai aukštesnėse vietovėse tiesiog iškepė ir plotus teks atsodinti savo lėšomis.
Susivilioję galimybėmis, patiria problemų
Kaimo plėtros priemonė "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" mūsų rajone yra antra pagal populiarumą tarp žemdirbių po ankstyvojo pasitraukimo iš ūkininkavimo. Mat miško įveisimo, įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokomis kompensuojamos faktiškai padarytos miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidos. Prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka mokama 20 metų. Taip pat kompensuojamas sodmenų įsigijimas.
Galimybe atsisakyti nepelningo ūkininkavimo ir žemes apsodinti mišku pasinaudojo kelios dešimtys rajono gyventojų. Pagal šiemet dalyvauti šioje priemonėje pateiktas paraiškas mišku norima apsodinti per du šimtus hektarų. Žemės ūkio skyriaus duomenimis, miško želdinimo projektus žemdirbiams rengusi "Rokiškio šilo" kooperatinė bendrovė šiemet gavo 18 ūkininkų paraiškas mišku apsodinti per 108 ha žemės.
Dėl šiųmetės sausros mišku žemę apsodinę žemdirbiai jau guodžiasi, kad turės didelių išlaidų, nes aukštesnėse vietose sodinukai nuo karščio sunyko ir juos teks atsodinti. Miško veisimo paramos tvarka numato projekto lėšomis padengti tik nedidelį atsodinimo procentą. Todėl akivaizdu, kad dėl sausros išnykusius sodinukus teks atsodinti ir savo lėšomis.
Rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Anicetas Kačinskas, kitame rajone esančioje savo žemėje įveisęs kelis hektarus miško, patvirtino, kad dalis jaunų sodinukų žuvo ir juos reikės atsodinti. "Ypač nukentėjo ant kalniukų pasodinti plotai", - sakė A.Kačinskas.
Sausra didelių nuostolių pridarė ir miškininkams, kasmet įveisiantiems nemažai jaunuolynų. Rokiškio miškų urėdo Rimanto Kapušinsko teigimu, išgyventi tokioje sausroje pavasarį pasodintiems aukštesnėse vietose sodinukams vilčių beveik nebeliko ir plotus reikės atsodinti. Beje, atsodinimo prireiks ir anksčiau įveistuose plotuose, nes dalis sodinukų, nespėjusių gerai įsišaknyti ir įgauti jėgos, taip pat žuvo. Ypač jautresnių sausrai veislių.
Per urėdijos rengtą tradicinę pavasarinę medelių sodinimo talką pasodintas Kamajų seniūnijoje juodalksnių jaunuolynas, anot urėdo, kol kas laikosi puikiai. Mat ten žema ir drėgna vieta, o juodalksniai labai kantrūs sausrai.
Sausra - ne vienintelė problema
Žemes apželdinę mišku žemių savininkai susiduria su daugiau problemų. Anot jų, sudėtinga išravėti įvestą miško plotą pagal reikalavimus. Mat reikia ne tik kelis kartus nušienauti tarpueilius, bet apie sodinukus švariai išravėti, kad piktžolės jų negožtų. Kadangi tam reikalingas rankų darbas, jis reikalauja nemažų išlaidų. A.Kačinskas sakė, jog esant tokiai sausrai pavojinga išravėti piktžoles, nes dar labiau galima pakenkti sodinukams. Tačiau jei tikrintojai ras nesutvarkytą pagal reikalavimus jaunuolyną, gali būti taikomos sankcijos.
Mišką savo žemėje įveisęs žemės ūkio specialistas Alvydas Gudonis sakė, kad kažin ar būtų ryžęsis jį sodinti, jei būtų žinojęs, jog susidurs su tokia gausybe veisiamo miško priežiūros rūpesčių. Beje, jam teko dar vienas išbandymas - pavasarį per žolės deginimo bumą, nusiaubusį dalį Jūžintų seniūnijos, nukentėjo apie 1 ha jo jaunuolyno, kurį teko atsodinti.
Susivilioję galimybėmis, patiria problemų
Kaimo plėtros priemonė "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" mūsų rajone yra antra pagal populiarumą tarp žemdirbių po ankstyvojo pasitraukimo iš ūkininkavimo. Mat miško įveisimo, įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokomis kompensuojamos faktiškai padarytos miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidos. Prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka mokama 20 metų. Taip pat kompensuojamas sodmenų įsigijimas.
Galimybe atsisakyti nepelningo ūkininkavimo ir žemes apsodinti mišku pasinaudojo kelios dešimtys rajono gyventojų. Pagal šiemet dalyvauti šioje priemonėje pateiktas paraiškas mišku norima apsodinti per du šimtus hektarų. Žemės ūkio skyriaus duomenimis, miško želdinimo projektus žemdirbiams rengusi "Rokiškio šilo" kooperatinė bendrovė šiemet gavo 18 ūkininkų paraiškas mišku apsodinti per 108 ha žemės.
Dėl šiųmetės sausros mišku žemę apsodinę žemdirbiai jau guodžiasi, kad turės didelių išlaidų, nes aukštesnėse vietose sodinukai nuo karščio sunyko ir juos teks atsodinti. Miško veisimo paramos tvarka numato projekto lėšomis padengti tik nedidelį atsodinimo procentą. Todėl akivaizdu, kad dėl sausros išnykusius sodinukus teks atsodinti ir savo lėšomis.
Rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Anicetas Kačinskas, kitame rajone esančioje savo žemėje įveisęs kelis hektarus miško, patvirtino, kad dalis jaunų sodinukų žuvo ir juos reikės atsodinti. "Ypač nukentėjo ant kalniukų pasodinti plotai", - sakė A.Kačinskas.
Sausra didelių nuostolių pridarė ir miškininkams, kasmet įveisiantiems nemažai jaunuolynų. Rokiškio miškų urėdo Rimanto Kapušinsko teigimu, išgyventi tokioje sausroje pavasarį pasodintiems aukštesnėse vietose sodinukams vilčių beveik nebeliko ir plotus reikės atsodinti. Beje, atsodinimo prireiks ir anksčiau įveistuose plotuose, nes dalis sodinukų, nespėjusių gerai įsišaknyti ir įgauti jėgos, taip pat žuvo. Ypač jautresnių sausrai veislių.
Per urėdijos rengtą tradicinę pavasarinę medelių sodinimo talką pasodintas Kamajų seniūnijoje juodalksnių jaunuolynas, anot urėdo, kol kas laikosi puikiai. Mat ten žema ir drėgna vieta, o juodalksniai labai kantrūs sausrai.
Sausra - ne vienintelė problema
Žemes apželdinę mišku žemių savininkai susiduria su daugiau problemų. Anot jų, sudėtinga išravėti įvestą miško plotą pagal reikalavimus. Mat reikia ne tik kelis kartus nušienauti tarpueilius, bet apie sodinukus švariai išravėti, kad piktžolės jų negožtų. Kadangi tam reikalingas rankų darbas, jis reikalauja nemažų išlaidų. A.Kačinskas sakė, jog esant tokiai sausrai pavojinga išravėti piktžoles, nes dar labiau galima pakenkti sodinukams. Tačiau jei tikrintojai ras nesutvarkytą pagal reikalavimus jaunuolyną, gali būti taikomos sankcijos.
Mišką savo žemėje įveisęs žemės ūkio specialistas Alvydas Gudonis sakė, kad kažin ar būtų ryžęsis jį sodinti, jei būtų žinojęs, jog susidurs su tokia gausybe veisiamo miško priežiūros rūpesčių. Beje, jam teko dar vienas išbandymas - pavasarį per žolės deginimo bumą, nusiaubusį dalį Jūžintų seniūnijos, nukentėjo apie 1 ha jo jaunuolyno, kurį teko atsodinti.
