Naujienos

* Seimas: asmuo galės turėti ne daugiau nei 500 ha žemės

Seimas užkirto kelią įsigyti daugiau nei 500 hektarų ūkininkauti skirtos žemės. Taip siekiama išvengti spekuliacinės prekybos žeme ir apginti smulkiuosius bei vidutinius ūkininkus. Bendras vieno fizinio ir juridinio asmens iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas ateityje negalės būti didesnis kaip 300 ha, o ir iš valstybės, ir kitų asmenų įgytos žemės plotas - ne didesnis kaip 500 ha.

Tokia tvarka nebus taikoma, kai žemė bus įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas. Iki šiol vienas šalies gyventojas galėjo turėti daugiau negu 300 ha, o juridiniai asmenys - ne daugiau kaip 2.000 ha. Seimas nustatė, kad valstybės parama bus teikiama įsigyjant ne daugiau kaip 300 ha žemės ūkio paskirties žemės. Asmenys, kuriems kompensuojama paskolos žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų dalis, teisę keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgis ne anksčiau kaip praėjus 5 m. nuo šios žemės įsigijimo dienos. Jauniesiems ūkininkams (iki 40 m.), pirmą kartą įregistravusiems savo ūkį, valstybės parama bus teikiama ne vėliau kaip per 5 m. nuo ūkininko ūkio įregistravimo.

Kilnūs tikslai
"Lietuvoje nėra tiek daug žemės, o ūkininkų - nemažai. Kai leidžiame supirkinėti žemę neribotais kiekiais, ji superkama ne ūkininkauti, bet spekuliacijos tikslais. Įvedę 500 hektarų limitą skatinsime šeiminių ūkių kūrimąsi, o ir pirminę žemės ūkio produkciją galės gaminti kur kas daugiau savininkų", - minėtą įstatymo pataisą aiškino Seimo narys Kazys Starkevičius.
Jis įsitikinęs, jog šios pataisos priimtos pačiu laiku, nes Lietuvoje daugiau nei 500 hektarų ūkininkauti skirtos žemės turi 16 įmonių. Jo manymu, optimaliausias limitas būtų 300 hektarų. Beje, tik tiek žemės bus galima įsigyti iš valstybės. Toks apribojimas turėtų garantuoti, kad visa valstybinė žemė neatsidurs vienose rankose, o vėliau bus brangiai perparduota. Starkevičius pabrėžė, kad norintiesiems ūkius stambinti, niekas nedraudžia trūkstamą plotą išsinuomoti. Iš tų, kurie iki pataisos įsigalėjimo žemės prisipirko daugiau nei bus leidžiama nuo šiol, niekas jos neatims.

Žemės Ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas sako, jog nustatyti ribojimai neužkerta kelio turėti daugiau žemės. Šeimoje jos gali turėti ir žmona bei vaikai. Nėra kliūčių supirkinėti žemę dideliais kiekiais verslo bendrovėms. "Tai greičiau moralinis sprendimas, kad galėtų parodyti, jog tiek politikai, tiek ŽŪR yra už ekonomišką ūkį. Tiems, kurie turi reikiamą priėjimą, "saugikliai" neveikia. Gyvenimas parodė. Mes išreiškėme savo poziciją", - teigia Markauskas.

Tačiau žiniasklaidoje šiandien jau teigiama, kad šie apribojimai dėl žemės įsigijimo nepadės išvengti spekuliacinės prekybos žeme ir apginti smulkiuosius bei vidutinius ūkininkus. (pavyzdžiui, apie tai rašo dienraštis Lietuvos žinios, Ingos Razmaitės straipsnyje "Apribojimai dėl žemės žemvaldžiams kelia juoką")"