Naujienos

Tokius sprendimus jau priėmė Kaišiadorių ir Vilniaus rajonų, taip pat Elektrėnų ir Nemenčinės savivaldybės. Draudimas nebegalios, kai gaisringumas sumažės, tačiau kol kas, kaip praneša Aplinkos ministerija, padėtis tik prastėja.

Jau nuo liepos pradžios sausra yra apėmusi didesnę Lietuvos dalį. Pasak Hidrometeorologijos tarnybos, šiuo metu sausros nėra tik Laukuvoje ir Varėnoje.

Oro temperatūra nuo liepos 7 d. visoje Lietuvoje viršijo 30 laipsnių. Kai tokia temperatūra būna dešimt ir daugiau dienų, skelbiama stichinė kaitra. Pavyzdžiui, šiuo metu iki stichinės kaitros Panevėžyje tetrūksta 3 dienų.

Įsivyravus tokiai sausrai ir kaitrai, miškuose susidarė palankios sąlygos kilti gaisrams. Be minėtųjų savivaldybių, kuriuos jau uždraudė lankytis miškuose, pirmadienį gaisrų pavojus labiausiai grėsė Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos ir Trakų rajonų miškams, kur vyravo didžiausias - penktos klasės - gaisringumas. Nuo antradienio penktos klasės gaisringumas įsivyravo dar penkių rajonų - Rokiškio, Anykščių, Utenos, Ukmergės ir Tauragės - miškuose.

Nerimauti verčia ir kitų miškų padėtis. Net 75 proc. šalies teritorijos pasižymėjo ketvirtos klasės miškų gaisringumu.

Kaip prognozuoja meteorologai, pirmąją šios savaitės pusę dar laikysis karšti orai, tik vietomis nušniokš trumpos liūtys su perkūnija. Todėl penktos klasės miškų gaisringumas gali apimti net trečdalį Lietuvos teritorijos. Nors antroje savaitės pusėje palaipsniui vės, kasdien tai vienur, tai kitur trumpai palis, o penktadienį - daugelyje šalies rajonų, bet didelis miškų gaisringumas dar išliks.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, per praėjusias keturias poilsio dienas (liepos 6-9 d. ) šalyje kilo daugiau kaip 50 miško gaisrų 40 ha plote. Miškų urėdijų priešgaisrinės komandos du šimtus kartų vyko gesinti miškų bei durpynų gaisrų.

Didžiausias buvo kilęs Šiaulių miškų urėdijoje, kur degė apie 30 ha durpyno. Iš viso šiemet iki liepos 10 d. šalyje užregistruota, preliminariais duomenimis, 1230 miško gaisrų 983 ha plote (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 123 miško gaisrai 24 ha plote, 2004 m. - 382 miško gaisrai 218 ha plote). Daugiausia jų kilo balandžio 16-30 d. (75 gaisrai 312,4 ha plote) ir gegužės 1-15 d. (497 gaisrai 582,2 ha plote).