Naujienos
2006 - 07 - 11
* Seimas sugriežtino triukšmautojų atsakomybę: gyvensime ramiau
2006 07 11, Seimo ryšių su visuomene skyrius
Seimas priėmė Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) atskirų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą. Šiais pakeitimais siekiama sugriežtinti triukšmą reglamentuojančius teisės aktus ir palengvinti gyventojams ramybės paieškas.
Apie naujoves, kuriomis bandoma sutramdyti triukšmautojus, - pokalbis su įstatymų pataisas inicijavusia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Violeta BOREIKIENE.
- Kas Jus paskatino inicijuoti tokias įstatymų pataisas?
- Tai padaryti pirmiausia mane paskatino gaunami piliečių skundai dėl nuolat jų patiriamo triukšmo, turinčio neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Žmonių laiškuose ir skunduose nuolat buvo juntamas nusivylimas netvarka, negalėjimu įveikti triukšmautojų, todėl man, kaip tautos išrinktai atstovei, buvo ypač svarbu spręsti šią problemą. Daugelis užsienio valstybių jau seniai susirūpino gyventojų sveikata. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje savivaldybėms suteikta teisė reglamentuoti triukšmo apribojimus paros metu, Olandijoje priimtas Triukšmo diskomforto įstatymas, Austrijoje gyvenamosios aplinkos triukšmo kontrolės priemonės decentralizuotos į regioninį ir municipalinį lygmenį, Japonijoje leistini triukšmo lygiai diferencijuojami pagal teritorijų pobūdį (gyvenamosios, darbo, industrinės). Visos šalys nustato griežtą administracinę atsakomybę už kenksmingą poveikį sveikatai dėl triukšmo.
- Ko gali tikėtis žmonės iš naujai priimtų įstatymo normų?
- Pirmiausia reikia paminėti, kad yra pakeistas nustatytas viešosios rimties laikas. Pagal naują Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį viešosios rimties trikdymas yra įvardijamas kaip šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu nuo 18 vai. iki 6 vai. - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Na, o triukšmo kontrolė nuo šiol bus atliekama visą parą tiek gyvenamuosiuose pastatuose bei gretimose teritorijose, tiek kino teatruose, baruose, diskotekose, muzikiniuose renginiuose ir kitose viešosiose vietose. Ypač svarbu tai, kad ligi šiol gyventojai galėjo kreiptis į policijos pareigūnus tik nuo 22 valandos ir tik dėl rimties trikdymo viešosiose vietose.
- Kaip bus baudžiami triukšmautojai?
- Lietuvoje anksčiau galiojusiuose Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose buvo numatyta triukšmo kontrolė tik vakaro, nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis (dabar Triukšmo valdymo įstatymo straipsnis numato triukšmo kontrolę "visą parą teisės aktų nustatyta tvarka"), o baudos viešosios rimties pažeidėjams buvo tik iki 150 Lt. Nuo šiol galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnis skelbia, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą triukšmo šaltinio valdytojams nuo 200 iki 1000 Lt. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, - užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 Lt. Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 300 iki 1000 Lt. Manau, kad tik aiškus pažeidimų ir baudų reglamentavimas teisės aktuose suteiks didesnes galimybes užtikrinti viešąją rimtį.
- Kokios institucijos yra atsakingos už naujų teisės normų, susijusių su triukšmo valdymu ir su viešosios rimties pažeidimais, įgyvendinimą ir kontrolę?
- Iš tiesų papildyti ATPK straipsniai suteikė daugiau galimybių gyventojams gauti tinkamą pagalbą reikiamu metu. Nuo šiol ne tik policija, bet ir savivaldybių institucijos, kurios patvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, turės teisę valdyti triukšmą. Kontroliuoti triukšmą taip pat yra įgalioti Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos atstovai, Apskričių viršininkų administracijų pareigūnai ir apskrities viršininko įgalioti valstybės tarnautojai.
- Iš tiesų, daugybė institucijų dabar yra atsakingos už minėtų įstatymų vykdymą ir įgyvendinimą, bet į ką gyventojai turėtų kreiptis, jei trikdoma viešoji rimtis?
- Dabar gyventojams pirmiausia reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus. Na, o ateityje, kad triukšmo kontrolė būtų dar efektyvesnė ir dar labiau prieinama gyventojams, ketinu pasiūlyti Seimui trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose įvesti nemokamą triukšmo liniją. Paskambinę nemokamu telefonu, žmonės galėtų išsakyti savo skundus, o šios linijos darbuotojai patys nukreiptų pranešimus tinkama linkme. Dėl šios linijos įdiegimo galimybės jau kreipiausi į laikinai einantį vidaus reikalų ministro pareigas Gintarą Joną Furmanavičių, prašydama apsvarstyti ir pateikti nuomonę dėl šios tikrai reikalingos naujovės. Šios linijos darbuotojai padėtų gyventojams bet kada gauti tinkamą pagalbą esant triukšmui ar viešosios rimties pažeidimui. O policijos pareigūnams tai tikrai palengvintų darbą.
- Ar triukšmą Lietuvoje reglamentuojantis įstatymas yra pakankamai griežtas?
- Lietuvoje net ir priėmus naujas įstatymų pataisas triukšmo kontrolė nėra tokia griežta kaip, tarkime, Kanadoje, kur įstatymuose yra išvardyti net skleidžiantys triukšmą įrenginiai. Vis dėlto dėl vieno aspekto džiaugiuosi, kad nuo šiol gyventojai, siekiantys ramybės, turi aiškias teises, o triukšmautojai - aiškias pareigas. Padidintos baudos ir išplėstas laiko intervalas kontroliuojant viešąją rimtį, tikiuosi, privers triukšmautojus atsakingiau žiūrėti į savo veiksmus.
- Kokių vis dar lieka problemų, susijusių su triukšmo valdymu?
- Po įstatymo priėmimo sulaukiau nemažai gyventojų skundų dėl pareigūnų, atsisakiusių imtis priemonių prieš triukšmadarius. Policininkai atsainiai žiūri į naujas įstatymų normas, ciniškai atsako į gyventojų skundus dėl girdimo triukšmo. Manau, kad pasinaudojus užsienio valstybių patirtimi, reikia kuo greičiau apmokyti pareigūnus, kad jie galėtų įgyvendinti įstatymus ir užtikrinti gyventojų ramybę. Policijos pareigūnai turi tinkamai atlikti savo pareigas, kad būtų skatinamas pasitikėjimas valdžia. Dėl šios problemos jau kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama apsvarstyti galimybę surengti pareigūnų mokymus, supažindinti juos su naujų įstatymų reikalavimais, kad įstatymų normos būtų tinkamai įgyvendinamos.
Taip pat matau ir kitą problemą, glūdinčią visuomenės kultūroje. Manau, kad turi praeiti daug laiko, kad visuomenės nariai pradėtų gerbti vieni kitus.
Apie naujoves, kuriomis bandoma sutramdyti triukšmautojus, - pokalbis su įstatymų pataisas inicijavusia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Violeta BOREIKIENE.
- Kas Jus paskatino inicijuoti tokias įstatymų pataisas?
- Tai padaryti pirmiausia mane paskatino gaunami piliečių skundai dėl nuolat jų patiriamo triukšmo, turinčio neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Žmonių laiškuose ir skunduose nuolat buvo juntamas nusivylimas netvarka, negalėjimu įveikti triukšmautojų, todėl man, kaip tautos išrinktai atstovei, buvo ypač svarbu spręsti šią problemą. Daugelis užsienio valstybių jau seniai susirūpino gyventojų sveikata. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje savivaldybėms suteikta teisė reglamentuoti triukšmo apribojimus paros metu, Olandijoje priimtas Triukšmo diskomforto įstatymas, Austrijoje gyvenamosios aplinkos triukšmo kontrolės priemonės decentralizuotos į regioninį ir municipalinį lygmenį, Japonijoje leistini triukšmo lygiai diferencijuojami pagal teritorijų pobūdį (gyvenamosios, darbo, industrinės). Visos šalys nustato griežtą administracinę atsakomybę už kenksmingą poveikį sveikatai dėl triukšmo.
- Ko gali tikėtis žmonės iš naujai priimtų įstatymo normų?
- Pirmiausia reikia paminėti, kad yra pakeistas nustatytas viešosios rimties laikas. Pagal naują Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį viešosios rimties trikdymas yra įvardijamas kaip šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu nuo 18 vai. iki 6 vai. - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Na, o triukšmo kontrolė nuo šiol bus atliekama visą parą tiek gyvenamuosiuose pastatuose bei gretimose teritorijose, tiek kino teatruose, baruose, diskotekose, muzikiniuose renginiuose ir kitose viešosiose vietose. Ypač svarbu tai, kad ligi šiol gyventojai galėjo kreiptis į policijos pareigūnus tik nuo 22 valandos ir tik dėl rimties trikdymo viešosiose vietose.
- Kaip bus baudžiami triukšmautojai?
- Lietuvoje anksčiau galiojusiuose Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose buvo numatyta triukšmo kontrolė tik vakaro, nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis (dabar Triukšmo valdymo įstatymo straipsnis numato triukšmo kontrolę "visą parą teisės aktų nustatyta tvarka"), o baudos viešosios rimties pažeidėjams buvo tik iki 150 Lt. Nuo šiol galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnis skelbia, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą triukšmo šaltinio valdytojams nuo 200 iki 1000 Lt. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, - užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 Lt. Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 300 iki 1000 Lt. Manau, kad tik aiškus pažeidimų ir baudų reglamentavimas teisės aktuose suteiks didesnes galimybes užtikrinti viešąją rimtį.
- Kokios institucijos yra atsakingos už naujų teisės normų, susijusių su triukšmo valdymu ir su viešosios rimties pažeidimais, įgyvendinimą ir kontrolę?
- Iš tiesų papildyti ATPK straipsniai suteikė daugiau galimybių gyventojams gauti tinkamą pagalbą reikiamu metu. Nuo šiol ne tik policija, bet ir savivaldybių institucijos, kurios patvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, turės teisę valdyti triukšmą. Kontroliuoti triukšmą taip pat yra įgalioti Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos atstovai, Apskričių viršininkų administracijų pareigūnai ir apskrities viršininko įgalioti valstybės tarnautojai.
- Iš tiesų, daugybė institucijų dabar yra atsakingos už minėtų įstatymų vykdymą ir įgyvendinimą, bet į ką gyventojai turėtų kreiptis, jei trikdoma viešoji rimtis?
- Dabar gyventojams pirmiausia reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus. Na, o ateityje, kad triukšmo kontrolė būtų dar efektyvesnė ir dar labiau prieinama gyventojams, ketinu pasiūlyti Seimui trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose įvesti nemokamą triukšmo liniją. Paskambinę nemokamu telefonu, žmonės galėtų išsakyti savo skundus, o šios linijos darbuotojai patys nukreiptų pranešimus tinkama linkme. Dėl šios linijos įdiegimo galimybės jau kreipiausi į laikinai einantį vidaus reikalų ministro pareigas Gintarą Joną Furmanavičių, prašydama apsvarstyti ir pateikti nuomonę dėl šios tikrai reikalingos naujovės. Šios linijos darbuotojai padėtų gyventojams bet kada gauti tinkamą pagalbą esant triukšmui ar viešosios rimties pažeidimui. O policijos pareigūnams tai tikrai palengvintų darbą.
- Ar triukšmą Lietuvoje reglamentuojantis įstatymas yra pakankamai griežtas?
- Lietuvoje net ir priėmus naujas įstatymų pataisas triukšmo kontrolė nėra tokia griežta kaip, tarkime, Kanadoje, kur įstatymuose yra išvardyti net skleidžiantys triukšmą įrenginiai. Vis dėlto dėl vieno aspekto džiaugiuosi, kad nuo šiol gyventojai, siekiantys ramybės, turi aiškias teises, o triukšmautojai - aiškias pareigas. Padidintos baudos ir išplėstas laiko intervalas kontroliuojant viešąją rimtį, tikiuosi, privers triukšmautojus atsakingiau žiūrėti į savo veiksmus.
- Kokių vis dar lieka problemų, susijusių su triukšmo valdymu?
- Po įstatymo priėmimo sulaukiau nemažai gyventojų skundų dėl pareigūnų, atsisakiusių imtis priemonių prieš triukšmadarius. Policininkai atsainiai žiūri į naujas įstatymų normas, ciniškai atsako į gyventojų skundus dėl girdimo triukšmo. Manau, kad pasinaudojus užsienio valstybių patirtimi, reikia kuo greičiau apmokyti pareigūnus, kad jie galėtų įgyvendinti įstatymus ir užtikrinti gyventojų ramybę. Policijos pareigūnai turi tinkamai atlikti savo pareigas, kad būtų skatinamas pasitikėjimas valdžia. Dėl šios problemos jau kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama apsvarstyti galimybę surengti pareigūnų mokymus, supažindinti juos su naujų įstatymų reikalavimais, kad įstatymų normos būtų tinkamai įgyvendinamos.
Taip pat matau ir kitą problemą, glūdinčią visuomenės kultūroje. Manau, kad turi praeiti daug laiko, kad visuomenės nariai pradėtų gerbti vieni kitus.
