Naujienos
* Estijoje vyko tarptautinė apskritojo stalo diskusija
Birželio 15-16 d. Estijoje, Rooste kaimo turizmo sodyboje vyko tarptautinė apskritojo stalo diskusija „Borealinių miškų arealo rūšių tinkama apsauga – apsikeitimas patirtimi tarp Baltijos ir Šiaurės šalių ekspertų”. Dvi dienas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos aplinkosaugininkai ir miškininkai turėjo galimybę keistis informacija ir diskutuoti kaip atskirose valstybėse įgyvendinama programa NATURA 2000 (NATURA 2000 tai europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai. Viena svarbiausių ir seniausių gamtosauginių direktyvų - Paukščių direktyva, yra siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius natūraliai paplitusius ES valstybių narių teritorijose.). Lietuvai šioje diskusijoje atsovavo Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis tyrinėtojas Raimondas Čiuplys, VšĮ Baltijos aplinkos formas direktorius Žymantas Morkvėnas, Aplinkos ministerijos miškininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Zbignevas Glazko, GMU Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Vaikasas, bei LMSA atstovė UAB „Bangenės miškas“ marketingo vadybininkė Sandra Biežytė.
Nemažai dėmesio buvo skirta indikatorių, reikalingų miškų apsaugos būklei nustatyti, pristatymui. Taip pat buvo pristatyti gamtotvarkos būdai saugomose teritorijose. Daugelį apskritojo satalo diskusijos dalyvių šokiravo Suomijoje taikoma bioįvairovės atkūrimo patirtis padegant atskirus miškų plotus. Lietuvos ir Latvijos atstovai komentuodami tokį, nemenkus pinigus kainuojantį (1 ha ploto „padegimas“ kainuoja apie 500 eurų), gamotvarkos būdą juokavo, jog šiose šalyse nereikia net pinigus mokėti, nes neatsargiai besielgiantys gyventojai sukelia pakankamai gaisrų (Lietuvoje jų šiemet kilo apie 1000, Latvijoje-dvigubai daugiau).
Apie privatiems miškų savininkams kylančias problemas, kai jų valdose steigiamos saugomos teritorijos, buvo kalbama antrąją apskritojo stalo diskusijų dieną. Dalyviams pasidalinus į dvi darbo grupes buvo bandoma išsiaiškinti visuomenės požiūrį į naujai steigiamas saugomas teritorijas. LMSA atsovaujančios S.Biežytės teigimu, daugiausia problemų privatiems miško savininkams kelia saugomose teritorijose esantys ūkinės veiklos apribojimai, bei iki šiol praktiškai neveikianti kompensavimo sistema. Liberali informavimo (kai apie saugomos teritorijos steigimą informuojam tik vietinėje spaudoje) tvarka taip pat sukelia neigiamą privačių miškų savininkų reakciją į naujai steigiamą saugomą teritoriją. Panaši situacija yra ir kaimyninėje Latvijoje. Kiek kitokia padėtis yra Estijoje. Susitikime dalyvavusio privataus miško savininko iš Estijos teigimu, jų valstybėje savininkas turi galimybę gauti lygevertų miško skypą mainais už turimą miško plotą kuriame įsteigta arba steigiam saugoma teritorija. Apie būsimus ūkinės veikos apribojimus privatus miško savininkas Estijoje yra informuojamas registruotu laišku. Diskusijos dalyviams buvo pristatytas ir Estijos ornitologų atliktas tyrimas, kuriame konstatuota, kad nemaža dalis šios valstybės privačių miškų savininkų netgi didžiuoujasi, jog jų miško valdose yra įsteigta saugoma teritorija.
Apibendrinus darbo grupių pateiktas nuomones, buvo nuspręsta, kad reikia daugiau dėmesio skirti ne tik tarpvalstybiniam ar tarpinstituciniam bendradabiavimui, bet ir tokiems dalykams, kaip vaikų ir jaunimo švietimui, mokant juos tausoti miško išteklius. Taip pat skatinti informacijos sklaidą, didinti privačių miškų savininkų asociacijų vaidmenį tiek pačių miško savininkų, tiek valstybinių institucijų tarpe.
