Naujienos
2006 - 06 - 22
* Veidas: didžiausi Lietuvos žemvaldžiai
2006 06 22
Žurnalas "Veidas" pirmą kartą skelbia žurnalisto Gintaro Serafino parengtą didžiausių Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės valdytojų sąrašą ir pristato stambiausių šalies ūkininkų penkioliktuką (išsamiau skaitykite žurnale "Veidas"Nr.25)Daug esame skaitę apie tarpukario ar ankstesnių amžių stambiuosius Lietuvos žemvaldžius, grafus. Na, o kaip atrodo didžiausi šių laikų Lietuvos žemvaldžiai?
Nepatikėsite, jie visai kitokie, nei piešia jūsų vaizduotė. Juodas kostiumas, trumpai kirpti plaukai, arogantiška laikysena, prieštaringa reputacija, amžius - per 30 metų: taip atrodo stambiausias šių dienų žemvaldys - "ŽIA valda" direktorius Gediminas Žiemelis (eksministro Vidmanto Žiemelio sūnus). Didžiausiu žemės valdytoju jis tapo vos per trejus metus. Su priemonėmis nesiskaitė, todėl sulaukė daug prakeiksmų, įgijo daug priešų.
Šiandien jis kartu su partneriais valdo 15 žemės ūkio bendrovių, kurios dirba per 18 tūkst. hektarų, iš jų 6500 - nuosavų. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Savo imperiją G.Žiemelis plėtė keliais frontais: per "Agrovaldymo grupę" įsigijo žemės ūkio bendrovių, o per Žemės vystymo fondo įmonių grupę supirkinėjo žemes visoje Lietuvoje. Si keista, išsišakojusi, neskaidri grupė iki šiol sugebėjo įsigyti 7 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
"Mes neketiname nustoti plėstis, - sako V.Žiemelis. - Prieš trejus metus parengėme planą, kaip žengsime į šį sektorių. Tai- gi pagal jį šiandien esame kažkur pusiaukelėje, nes ateityje iš viso planuojame turėti mažiausiai 20 tūkst. hektarų ir valdyti mažiausiai 20 žemės ūkio bendrovių. Beje, mes renkamės šiek tiek kitokią taktiką nei dauguma žemės ūkio bendrovių. Jos didžiąją dalį dirbamos žemės nuomojasi, o mes stengiamės įsigyti".Būtent tas pastangas įsigyti žemės lydi daug skandalų. Šiandien "Agrovaldymo grupės" ir Žemės vystymo fondo įmonių grupės įvaizdis Lietuvos kaime tikrai prastas, nes žmonės turi daug nuoskaudų, vyko ir tebevyksta daug teismų dėl apgavysčių.
Beje, žemės ūkio specialistai spėja, kad bent kol kas G.Žiemeliui ir jo partneriams bei kitiems stambiems žemės supirkinėtojams verslas su žemės ūkio paskirties žeme einasi prasčiau, nei jie galbūt tikėjosi. Naujiesiems žemvaldžiams galbūt labai norėtųsi hektarą žemės išnuomoti už 400-500 Lt per metus, bet tiek nesutinka mokėti nei ūkininkai, nei žemės ūkio bendrovės. Šiuo metu vidutinė žemės ūkio žemės nuomos kaina yra 200-250 Lt. Taigi investicijos į žemės ūkio paskirties žemę greitai neatsiperka - mažiausiai per 15 metų, nes vidutinė žemės ūkio paskirties žemės hektaro kaina šiuo metu yra per 3 tūkst. Lt, be to, kasmet dar tenka mokėti žemės mokesčius.
"Mes ir nesitikėjome stulbinamos pelno maržos, - sako G.Žiemelis. - Bet tikrai nesitikime ir nuostolių. Juk mes sukūrėme dvi įmones: viena valdo žemes, o kita yra veiklos operatorius. Todėl nėra rizikos, kad žemės neišnuomosime. Mes patys esame savo žemės savininkai ir nuomininkai".
Kartu negalima užmiršti, kad nemažus pinigus žemės ūkio paskirties žemės valdytojai susižeria iš Europos Sąjungos paramos, mokamos už deklaruotus hektarus.
Spekuliantai kenkia kaimiečiams
Na, o kaip atrodo antras pagal stambumą žemvaldys? Jis irgi kostiumą vilki dažniau nei ūkininko kelnes. Tai politikas Ramūnas Karbauskis, kuriam politika, matyt, netrukdė kaupti žemės sklypų, o dažnai net padėjo. Apskritai, jei kalbėtume apie visą turtingiausių žemvaldžių sąrašą, tikrų ūkininkų, žemdirbių jame labai mažai. Iš kito - stambiausių ūkininkų sąrašo matyti, kad tie mūsų stambieji šiaipjau visai nestambūs, juolab kad dauguma jų didžiąją dalį dirba mos žemės nuomoja. Pastaraisiais metais tik 10 proc. visos nuperkamos žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama siekiant ją dirbti, kitaip tariant, užsiimti žemės ūkiu, o 90 proc. žemės perkama komerciniais tikslais - siekiant ją išnuomoti ar perparduoti.
Ar pamenate, kiek buvo taurių kalbų įvedant apribojimus užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. Esą taip mes mūsų šalies žemdirbiams suteiksime daugiau galimybių, leisime jiems stambėti, nusipirkti žemės, kurią jie dirba. O kuo viskas baigėsi? Kaip visada: per pastaruosius trejus metus daugiausiai žemės ūkio paskirties žemės prisipirko ne ūkininkai, ne žemdirbiai ir net ne žemės ūkio bendrovės, o miestiečiai, įvairiausios įtartinos grupės, taip pat užsieniečiai. Nors ir draudžiama, žemę jie supirkinėjo ir supirkinėja per tarpininkus, įsigydami žemės ūkio bendroves ar kitais būdais. "Ir šiandien užsieniečiai Lietuvoje valdo jau per 30 tūkst. hektarų žemės", - sako L.Stankuvienės agroserviso įmonės savininkė Laima Stonkuvienė.
Žemes supirkinėjantys verslininkai ir užsieniečiai aiškina nieko neskriaudžią, sąlygos esą visiems vienodos. Neva ir Lietuvos ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms niekas netrukdo pirkti žemės, kiek tik jie užsimano ir kur užsimano. Tačiau žemdirbiai piktinasi, jog būtent žemės spekuliantai sukėlė žemės kainas ir jie niekaip nepajėgia jos įpirkti. O gauti paskolas žemės ūkio paskirties žemei pirkti pavieniams ūkininkams vis dar neįtikėtinai sunku. Nepadeda tikriesiems žemdirbiams ir valstybė: nėra jokių lengvatinių paskolų garantijų, specialių fondų, lengvatų ilgai žemę dirbantiems ūkininkams, kad šie vėliau galėtų ją įsigyti. Kartu negalima užmiršti ir to, kad pagal įstatymus ūkininkas negali įsigyti daugiau nei 300 ha, o juridinis asmuo, tai yra įmonė, - daugiau nei dviejų tūkstančių ha žemės. Tačiau, kaip jau supratote, esama daugybė būdų, kaip šiuos apribojimus apeiti.
Na, o kam naudinga dabartinė tvarka? Ji tikrai naudinga visiems žemės ūkio paskirties žemės savininkams, nes pakilus žemės kainai jie tapo turtingesni. Taip pat naudinga ir smulkiesiems žemės savininkams, kurie paveldėjo, tarkime, 3 ar 20 ha žemės, nes jiems pasisekė arba brangiau išnuomoti, arba parduoti savo sklypelius ne pusvelčiui, o už pakenčiamą kainą - 2000-4000 Lt už hektarą. Tai nėra maži pinigai, juolab kad artimiausiu metu žemė stipriai brangti neturėtų. Tiesa, kai kurie tikisi, kad žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje tik brangs, ir ne lėčiau nei pastaruoju metu (tai yra dvigubai per trejus metus), nes, pavyzdžiui, Danijoje žemė kainuoja dešimt kartų brangiau nei Lietuvoje. Tačiau žemės supirkinėtojai pastebi, jog šiemet, paaiškėjus, kad Lietuva euro kol kas neįsives, žemė nustojo brangusi ir kai kur netgi šiek tiek atpigo. Tiesa, jos pasiūla vis dar labai maža.
Didžiausios ydos
Ar pokyčiai žemės ūkio paskirties žemės rinkoje naudingi valstybei? Ir taip, ir ne. Gerai tai, jog smulkūs sklypeliai jungiami į didesnius masyvus, vyksta koncentracija, stambėja ūkiai. Taip pat, kad žemė pradeda įgauti realią vertę.
Tačiau blogybių vis dėlto kur kas daugiau. Didžiausia yda ta, jog daugiausiai žemės ūkio paskirties žemės perka žmonės ar įmonės, nesirengiantys jos dirbti. Jie pakenkia žemės ūkio bendrovėms ir atskirų regionų ūkininkams, kurie turi brangiai nuomotis žemę iš spekuliantų arba atsisakyti minties verstis žemės ūkiu, didinti savo ūkių. Iš esmės žemės spekuliantai miestiečiai pablogino gana nemažos dalies kaimo gyventojų būklę, nesvarbu, ar jie ūkininkai, ar žemės ūkio bendrovių darbuotojai, ar pajininkai. Kai kurie naujų žemės savininkų nuo žemės "nuvaryti" ūkininkai buvo sunaikinti ir nebeteko pragyvenimo šaltinio, mat paprastai dauguma ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių nuosavos žemės turi tik penktadalį ar ketvirtadalį, o kitą nuomojasi. Ne į gera keičiasi padėtis ir žemės ūkio bendrovėse, kurias užvaldė miestiečiai ar neaiškios grupės. Investicijų jos sulaukia labai mažai, o uždirbti pinigai ar iš ES gauta parama vis "nusiurbiama".
Todėl Lietuvoje galima išvysti ne vieną paradoksą. "Pradėjus mokėti ES paramą žemdirbiams, atrodytų, nedirbamų žemės plotų Lietuvoje turėtų mažėti, tačiau jų praktiškai nemažėja. Taip yra todėl, kad gana daug asmenų ir bendrovių žemę perka, bet jos nedirba. Todėl apleidžiami kai kurie žemės plotai, dirbti prieš porą trejetą metų", - sako Lietuvos ūkininkų sąjungos valdybos pirmininkė Genutė Staliūnienė.R.Karbauskis mano, kad žemės i spekuliantus galėtų pamokyti ūkininkų vienybė: "Tarkime, visi ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės susitartų nesinuomoti žemės iš spekuliantų, tuomet jie patirtų tikrai didelių nuostolių, kristų žemės kaina. Tačiau kol kas ūkininkai nėra vieningi". Pokyčių atsirastų ir jei būtų sugriežtinta tvarka, padidinti mokesčiai ar savininkams skiriamos baudos už tai, kad žemė nedirbama. "Numatoma diferencijuoti žemės mokesčius: dirbantys savo žemę mokės mažesnius, o nedirbantys didesnius mokesčius", - teigia žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Šie pakeitimai taip pat turėtų įtakos žemės kainai, ji tikrai nebedidėtų tokiais tempais kaip pernai ar užpernai.
Šiuo metu ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nekantriai laukia sprendimo, kaip bus elgiamasi su ta žemės ūkio paskirties žeme, kurią jie nuomojasi iš valstybės. Tai taip pat dideli masyvai. Jei žemę bus leista įsigyti šiuo metu ją dirbantiems žemdirbiams, rezultatas bus vienas, o jei pirkti miestiečiams, neketinantiems tos žemės dirbti, laukia priešingas rezultatas. Jei ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms lengvatine tvarka būtų leista įsigyti jų dirbamą žemės ūkio paskirties valstybinę žemę, tai juos gerokai sustiprintų, kartu sustabdytų žemės kainų kilimą.
Beje, šiuo metu taip pat ketinama su-švelninti apribojimus, kurie ūkininkams leisdavo įsigyti ne daugiau kaip po 300 ha žemės. Netolimoje ateityje ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, tai yra ūkininkams, bus leidžiama turėti 2000 ha nuosavos žemės. Bent tokiai tvarkai pritaria Seimo Kaimo reikalų komitetas. Kartu labai svarbu, jog Lietuvoje kuo daugiau žemės būtų dirbama ar bent minimaliai tvarkoma. "Keisti jūs žmonės, lietuviai. Užsieniečiams nenorite leisti pirkti žemės, bet ir patys nenorite jos dirbti. Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje apleistos žemės, bet niekam tai nerūpi. Šešis kartus didesnėje Vokietijoje apleistos žemės kelis kartus mažiau nei Lietuvoje. Mūsų supratimu, dabartinė praktika Lietuvoje yra nesveika", - mano Lietuvoje dirbantys užsieniečiai.
Didžiausi žemvaldžiai nėra turtingiausi žemvaldžiai
Šiuo metu išties stambiais žemės valdytojais Lietuvoje galima laikyti juridinius asmenis, turinčius 2-3 tūkst. hektarų, ir ūkininkus, valdančius per 1000 ha žemės (tokių Lietuvoje yra vos 20). Didesnius nei 500 ha žemės plotus valdo 350 ūkininkų Lietuvoje. Kita vertus, žemė žemei nelygu. "Šiuo metu tapti stambiausiu žemvaldžiu gali bet kas. Juk šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 proc. nedirbamos prastos žemės, kurios vertė artima nuliui. Ką su ja veikti prisipirkus? Todėl visi dairosi dirbamos, derlingos arba žemės ūkio paskirties žemės šalia miestų", - aiškina R.Karbauskis.
Beje, svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausi žemvaldžiai toli gražu nėra turtingiausi žemvaldžiai. Mat žmogus, turintis vieną hektarą Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajone ar Palangoje, iš tiesų yra kur kas turtingesnis nei valdantis tūkstančius hektarų žemės ūkio paskirties žemės kur nors Šalčininkų rajone. "Tarkime, aš valdau 3 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, kurios vidutinė rinkos vertė maždaug 9 mln. Lt, tačiau turtingiausių žemvaldžių šimtuke vargu ar atsidurčiau", -
atvirai sako R.Karbauskis. Bet apie turtingiausius žemvaldžius skaitykite kitame "Veido" numeryje.
Įdomioji statistika
Šiuo metu iš 6 530 000 Lietuvos turimų hektarų žemės ūkio naudmenos sudaro 3 472 000 ha;
Ariama žemė sudaro 2 926 000 ha, pievos ir ganyklos -497 000 ha, sodai ir uogynai - 59 600 ha;
Privati žemė sudaro 2 618 000 ha, valstybinė žemė - 1 344 400 ha;
Iš viso Lietuvoje užregistruota 1 689 847 žemės sklypų (vien Vilniaus mieste ir rajone 118 tūkst.);
Šiuo metu Lietuvoje užregistruota 240 tūkst. žemės valdų ir 84 tūkst. ūkininkų ūkių.
Šaltinis: Statistikos departamentas, Registrų centras
Didžiausi žemes ūkio paskirties žemės valdytojai Lietuvoje/ Valdoma/ Nuosava
1. Žemės vystymo fondo įmonių grupė (akcininkai: "ŽIA valda" (G.Žiemelis), UAB "Hermis Capital", AB "Invalda")/ 7000 ha/ 7000 ha
2. "Agrovaldymo grupė" (akcininkai: UAB "ŽIA valda", UAB "Hermis Capital", AB "Invalda")/ 18 000 ha/ 6500 ha
3. R.Karbauskis per "Agrokoncerną" ir kitas įmones/ 11 000 ha/ 3000 ha
4. Kooperatyvas "Juodoji uoga" (Biržai, kooperatyvą sudaro 54 nariai)/ 7500 ha/ 2500 ha
5. L.Stonkuvienės agroserviso jmonė (Šakių r.)/ 4000 ha/ 2100 ha
6. Bendrovė "Žvalguva" ("Papilės" žemės ūkio bendrovė Akmenės r. ir kt.)/ 5000 ha/ 2000 ha
7. Tautvydas Barstys per įvairias įmones/ / 2000 ha
8. "Lytagra" (Šiaulių ir Kauno rajonuose, vienas pagrindinių akcininkų Adomas Balsys)/ 6400 ha/ 1580 ha
9. "Krekenavos agrofirma"/ 6500 ha/ nežinoma
10. "Litagra" (Džiugas Grigaliūnas)/ 6500 ha/ 1500 ha
11. "Lygumų" žemės ūkio bendrovė (Pakruojo r., vienas savininkų Petras Ivanauskas)/ 5000 ha/ 1200 ha
12. KZŪB "Grūduva" ir Pranas Dailidė/ 4300 ha/ 1100 ha
13. "Žeimelio" žemės ūkio bendrovė (Pakruojo r.)/ 2800 ha/ 1000 ha
14. "Kretingos grūdai" ir susijusios įmones/ / 900 ha
15. "KTG Agrar" (Mažeikių r., savininkai vokiečiai)/ 1200 ha/ 800 ha
16. "Noragra" (valdo norvegai)/ 2800 ha/ 700 ha
17. UAB "Alfa agro" (Pakruojo r., savininkai - švedai)/ 2200 ha/ 500 ha
18. "Linas agro" (vienas pagrindinių akcininkų Darius Zubas)/ 9200 ha/ 400 ha
19. "Pasvagra" (Pasvalio r., savininkai airiai)/ 2400 ha/ 400 ha
20. ŽŪB "Tetirvinai" (Pasvalio r.)/ 2800 ha/ 400 ha
21. Šarūnas Šiušė per savo ūkininko ūkį ir žemės ūkio bendrovę "Ažytėnai"/ 1900 ha/ 300 ha
22. "Šiaurės vilko" vadovas Vilius Kaikaris ir akcininkai/ 6000 ha/ 250 ha
23. "Klauso ūkis" (Šiaulių r., savininkai vokiečiai)/ 2700 ha/ 250 ha
24. "Agra Corporation" (Raseinių r., valdo airiai, skandinavai)/ 5000 ha/ neskelbia
25. "Landvesta" (Panevėžio raj.)/ iki 2000 ha neskelbia
Į Lietuvą kojas įkėlę užsieniečiai / per 30 000 ha
