Naujienos

Tūkstančiai žmonių, neatgavę paveldėtos nuosavybės mieste, turės tenkintis kompensacijomis, kurios vargu ar atitiks realią neatgaunamo turto vertę. Kai kurie valdininkai šia padėtį lygina su uždelsto veikimo bomba.

Bijo lemtingos datos

Kaunietis Juozas Dambrauskas sako nenuleisiantis rankų ir pasibaigus žemės reformai. Kalniečių mikrorajone jo tėvų turėtame 20 arų žemės sklype dabar stovi daugiabutis. Gauti žemės sklypą kitoje miesto vietoje jam beveik nėra vilčių, nes didelėje eilėje pirmenybę turi praėjusio amžiaus pradžios laisvės kovų savanoriai, tremtiniai, politiniai kaliniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys arba jų palikuonys, sutuoktiniai.

„Žinau, kad eilėje esu gana toli ir man sako, kad žemės jau neužteks, bet nuosavybė yra šventas reikalas ir aš dėl to kovosiu teismuose, o jeigu reikės, ir Strasbūre“, - ryžtingai nusiteikęs sako kaunietis.

„Jau keliolika metų minu apskrities administracijos ir savivaldybės kabinetų slenksčius ir bijau, kad, nespėjusi atgauti žemės iki reformos pabaigos, turėsiu tenkintis kažkokiomis įmonių akcijomis”, – sako Ona Bukartienė. Ji paveldėjusi sklypą netoli Kauno HES, kur Nemuno pakrantėje plyti tušti laukai. Savivaldybėje sklando idėja čia kurti krovininių laivų uostą, todėl neskubėta tvarkyti žemės grąžinimo dokumentų dešimčiai kitų savininkų.

Daug nervų, atsiimant žemes, kainavo ir paveldėtojams, kurių sklypai yra Palemone. Savivaldybė ten planuoja statyti intermodalinį terminalą. Vis dėlto jų padėtis nepalyginamai geresnė nei tų, kurių sklypuose stovi gyvenamieji ar visuomeninės paskirties statiniai.

Daugelio likimas neaiškus

Šiuo metu eilėje laukia daugiau kaip 6 tūkst. savininkų. Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Jono Jagmino, Kauno miestui iki 1995 metų priskirtoje teritorijoje natūra bus galima grąžinti apie 369 ha žemės, o 142 ha plote suprojektuoti apie 1,5 tūkst. žemės sklypų individualiai statybai. Dar 200 sklypų galima suprojektuoti prijungtose prie miesto gyvenvietėse. Vadinasi, beveik 5 tūkst. gyventojų nėra jokių vilčių atgauti savo sklypų.

„Pagrindinė priežastis, kodėl stringa nuosavybės teisių į žemę atkūrimas Kaune, yra ta, kad Savivaldybė nėra parengusi pakankamo kiekio detaliųjų planų statyti individualius namus, - mano J.Jagminas. - Vietoje 5562 sklypų parengta tik 1363. Noriu atkreipti dėmesį, kad Žemės reformos įstatymas įpareigojo savivaldybes parengti detaliuosius planus iki 2002 metų liepos 1 dienos. Jei darbai vyksta tokiais tempais, kaip galima prognozuoti žemės grąžinimo pabaigą mieste?”

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigia, kad Seimo nario kaltinimai visiškai nepagrįsti. „Kaune žemėtvarkininkams tenka pats didžiausias krūvis, nes čia daugiausia savininkų, tuo tarpu pajėgos tokios pačios kaip ir kituose miestuose, - teigė N.Valatkevičius. - Per metus spėjame parengti daugiausia apie 100 detaliųjų planų“.

Pasak jo, Kaune jau beveik nelikę laisvos žemės ir iki metų pabaigos apskričiai bus pateikti visi likę neužstatyti, tinkami sklypams plotai. „Būtų per drąsu teigti, kad, be tų, kurie jau atgavo nuosavybę, tai padaryti galės dar 1,5 tūkst. gyventojų. Manau jų bus gerokai mažiau, nes antro aukšto žemėje nesuprojektuosi“, - kalbėjo jis.

Įstatymai nuolat keitėsi

Vicemeras K.Kuzminskas įsitikinęs, kad nuosavybės teisių grąžinimas paspartėtų, jei atsakomybė būtų sutelkta vienose rankose. „Visos procedūros turėtų būti perduotos Savivaldybei, aišku, padidinus Urbanistikos skyriaus darbuotojų skaičių“, - sakė jis.

Dabar apskričių administracijos turi gauti iš miestų savivaldybių laisvų žemių planus, paskui pagal juos nustatyti sklypų ribas ir vėl grąžinti savivaldybėms juos suformuoti. Paprastai reikalai stringa, kai vietos valdžia bendrajame plane dar nebūna nustačiusi visų želdinių, miškų, parkų ribų.

Tačiau Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Petras Sabeckis mano, kad jau neverta keisti esamos sistemos. „Tokia didelė reorganizacija sustabdytų nuosavybės atkūrimą mažiausiai pusmečiui“, - įsitikinęs jis. Pasak vedėjo, jau ir taip per penkiolika metų žemės reformos įstatymas keitėsi mažiausiai 50 kartų.

„Kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad miestuose savininkams turi būti grąžinta bet kokio dydžio laisva jo turėta žemė, nuo 2002 metų beveik visą reformą reikėjo vykdyti iš naujo“, - sako P.Sabeckis. Iki tol miestuose visiems buvo grąžinami ne didesni kaip 12 arų sklypai, o likusią dalį planuota išpirkti.

„Tada kilo daug aistrų, - prisimena vedėjas. - Tarkim, žmogui šalia jo atkurto sklypo priklausė dar hektaras ir šis buvo padalytas sklypais kitiems savininkams, tačiau, pasikeitus įstatymui, pastarųjų žemių savininkai, jei tik nespėjo įregistruoti turto, vėl jį prarado, nes turėjome sugrąžinti tą hektarą tikrajam savininkui. Daug kas sakė, kad valstybė atiminėja žemę, nes valdininkai negavo kyšių ir panašiai“.

Kompensacijos – menka paguoda

Už žemę, kurios neįmanoma sugrąžinti mieste, valstybė siūlo kompensuoti ją kitose šalies vietose. Tačiau miesto žemė tūkstančius kartų didesnės vertės nei provincijoje.

Piniginę kompensaciją galima vadinti tik simboline, o ne realia – bet kurioje miesto vietoje už arą iš valstybės neįmanoma gauti daugiau kaip 768 litų. Kompensacijos bendrovių akcijomis už negrąžintus žemės likučius taip pat nėra didelės - duodama ne didesnės vertės kaip 500 litų už arą akcijos.

„Besibaigiantis reformos terminas spaudžia žemėtvarkininkus ir Kaune jau seniai matau tiksinčią bombą, nes liks daug nepatenkintų žmonių, - sako Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius. – Nematau kito kelio kaip kompensacijos pinigais nustačius realią sklypų vertę. Bet kuriuo atveju Vyriausybė, užbaigusi reformą kaimuose, turės priimti atskirą sprendimą dėl miestų“.

Tačiau žemėtvarkininkai yra apskaičiavę, kad, norint savininkams už negrąžintą žemę išmokėti pinigus rinkos kainomis, Kaune reikėtų 16 milijardų litų, o tai sudaro metinį valstybės biudžetą. Tiesa, Vyriausybėje svarstoma idėja vietoje miesto žemės siūlyti ir miškus.

Būgštaujama, kad nepatenkinti savininkai gali užplūsti teismus. „Kaune jau yra vienas atvejis, kai savininkas kreipėsi į teismą, - sako P.Sabeckis. – Žmogus atgavo sklypą, o už likusios negrąžintos ir užstatytos žemės dalį jam kompensuota vertybiniais popieriais, su tuo nesutikdamas jis nusprendė bylinėtis“.

Taip pat daug ginčų kyla tarp atsiėmusių žemę ir kaimynystėje gyvenančių žmonių. Dažnai sklypai parduodami verslininkams, o daugiabučių gyventojai pradeda skųstis kertamais medžiais, juos piktina ketinimai statyti po langais parduotuves.

Visuose šalies miestuose gauta 57,7 tūkst. prašymų atkurti nuosavybę į žemę, iš jų Kaune – 13 tūkst. Nuosavybę laikinojoje sostinėje atgavo 3,2 tūkst. žmonių.