|
Šaltinis: Ūkininko patarėjas, p. 8
2006 05 25
Žurnalisto Šarūno Preikšos straipsnis " Vienijasi pretendentai į miško savininkus"
Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) duomenimis, Lietuvoje yra apie 232 tūkst. savininkų, valdančių 684,5 tūkst. ha miško. 39 valdos yra didesnės nei 200 ha, didžiausia siekia 2066 ha. Vidutinis miško ūkio valdos plotas - 4,6 ha. Pasibaigus žemės reformai beveik pusę šalies miškų turėtų valdyti apie 250 tūkst. miško savininkų. Tačiau dėl įstatymų painiavos ir žmonių neveiklumo šiandien vos ne 20 tūkst. žmonių tėra tik pretendentai į jiems negrąžintų miškų savininkus.
Penkiolika metų ne dėl savo kaltės neatgaunančių nuosavybės teisės į tėvų ir senelių buvusią nuosavybę ir jų valdytus miškus Utenos apskrityje yra beveik 500. Pusantro dešimtmečio jie kentė skausmą ir įžūlias patyčias, kai pamynus LR Konstituciją, kitas teisės normas, jomis manipuliuojant, vietoj pretendentams priklausančios nuosavybės teisių atkūrimo jie įvairiomis dingstimis buvo siuntinėjami iš vieno kabineto į kitą ir į įvairias instancijas, o tuo metu jų tėvų ir senelių nuosavybė buvo plėšoma ir dalijama kitiems, niekada tose vietose vaikystėje basomis nebėgiojusiems. Vadovaudamasi LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto slapta nuo pretendentų į nuosavybę bei apskričių ir savivaldybių vadovų, kitų atsakingų darbuotojų parengta ir pateikta dokumentacija, Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 "Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms" daugelio savininkų nuosavybėje iki 1940 m. buvusius miškus priskyrė miško parkams» jų grąžinti natūra buvusiems savininkams nebebuvo galima, nes miško parkai išperkami valstybės. Nors buvo panaudotos nemažos valstybės biudžeto lėšos, sugaišta daug laiko, parengti ir patvirtinti arba tik parengti į vienkiemius neišskirstytų (rėžinių) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektai tapo nieko vertais. Remiantis Žemės ūkio ministerijos statistika, vien dėl šio nutarimo nepatenkinta daugiau nei 490 piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 847 ha miško parkų. Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1171 aiškiai išdėstyta miško parkų funkcinė paskirtis, normatyvai ir miško parkams keliami reikalavimai: įrengti pasivaikščiojimų ir dviračių takai, masinių renginių organizavimo vietos, šiukšliadėžės, kita poilsiui, sportui, turizmui reikalinga infrastruktūra. Tokios infrastruktūros beveik visų pretendentų sklypuose nėra ir niekada nebuvo. Tačiau nė iš tolo miško parkams Vyriausybės keliamų reikalavimų neatitinkančius šabakštynus, klaidindami Seimo narius ir visuomenę, Aplinkos ministerija ir ant svetimos žemės įsikūręs bei verslą plečiantis, net į ES fondų paramą pretenduojantis Europos parko direktorius Gintaras Karosas vadina "pačiais gražiausiais Lietuvos miš- kais, gausiai lankomais turistų, kur gerai išvystyta infrastruktūra, gausu rekreacinių objektų ir statinių". 1999 m. LR Seimui priėmus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, miško parkai iš valstybės išperkamų miškų buvo išbraukti ir tapo grąžinami natūra. Grąžinimas tęsėsi iki 2001 m. gruodžio, kada Seimas priėmė minėtojo nutarimo įstatymo pataisas, pagal kurias miško parkai vėl buvo priskirti valstybės išperkamiems miškams ir jų grąžinimo piliečiams natūra procesas sustabdytas. Tuo laikotarpiu lygesni už kitus visuomenės narius ir dalis pretendentų tapo tų miškų savininkais, o kiti, nors ir jų pareiškimai gulėjo nuo 1991 m., pretendentai tebėra ir šiandien. Pasak Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos, "siaurai suinteresuotų asmenų grupei" - pretendentams dar neatkūrus nuosavybės teisės prikaišiojama, kad atgavę nuosavybę jie "iškirs, sunaikins miškus, nuniokos gamtą". Išdalijus pretendentams, jų tėvams ar seneliams priklausiusią žemę lygesniems, mainais už negrąžinamą ir atimamą žemę lygiaverčių sklypų valstybė nebeturi, siūloma kompensacija menka, neatitinka rinkos kainų, neprilygsta net rajonų laikraščių skelbimuose žemės supirkėjų siūlomoms premijoms vien už informaciją apie parduodamus sklypus.
Matydami tokią neteisybę savo atžvilgiu ir supratę, kad , pavieniui ir toliau gali teisingumo nepasiekti, žmonės ėmė vienytis ir kartu kovoti už savo teises. Bene pirmoji šalyje pretendentų į miško savininkus iniciatyvinė grupė susibūrė Rytų Aukštaitijoje. Kovo 15 d. Utenoje įvyko pirmas bendraminčių susirinkimas. Laiške išdėstė savo reikalavimus su žmonių parašais ir išsiuntė net 18 adresų. Atsakymus atsiuntė tik du.
Utenos apskrities viršininko administracijos iniciatyva ir rūpesčiu šeši pretendentų atstovai dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komitete vykusiuose klausymuose svarstant Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM parengtas nuostatas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą Nr. XP-737 "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo". Šio projekto esmė: siūloma panaikinti apribojimus buvusiems savininkams (paveldėtojams) atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra miškus, priskirtus miško parkams. Balandžio 7 d. vykusiuose klausymuose dalyvavo ir kitų institucijų atstovai, tačiau Aplinkos ministerijos atstovų tarp jų nesimatė.
Ketvirtadienį, gegužės 18 d., Molėtų r. savivaldybės salėje vyko antras pretendentų atstovų susirinkimas. Jame dalyvavo Seimo narys J. Jaruševičius, Kaimo reikalų komiteto patarėja G. Dešukaitė, Molėtų r. meras V. Srundys, Utenos apskrities žemės tvarkymo departamento direktorė I. Guigienė, urėdo pavaduotojas V. Merkys, LMSA pirmininkas A. Gaižutis, LMSA Molėtų skyriaus pirmininkas S. Tirevičius, kiti specialistai. Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽUM atstovavo S. Staliūnas. Išklausę žmonių reiškiamas nuoskaudas, paaiškinę kai kurias teisės normas, atsakę į jiems pateiktus klausimus, į susirinkimą pakviesti ir atvykę svečiai parodė, kad ne tik supranta žmonių rūpestį, skausmą, pyktį, bet ir pažadėjo kiek įmanoma prisidėti prie pretendentų teisėtų lūkesčių išsipildymo. Prisiminę, kad prie šių gražių, viltį žadinančių pažadų dar turi Seimo Valstiečių liaudininkų frakcijos laišką, kuriuo frakcija garantavo, kad vieningai apsisprendė ir Seime vykstant balsavimui vieningai balsuos už tai, kad miško parkai būtų grąžinami natūra, susirinkę pretendentai vieningai priėmė susirinkimo rezoliuciją, reikalaujančią, kad būtų pritarta siūlomoms įstatymo pataisoms, ir išreiškiančių jų pasiryžimą nenurimti, kol nebus atstatytas teisingumas jų atžvilgiu. Stiprėjant viltims pretendentai į miško savininkus atsikvėpė lengviau. Ar ilgam? |
