Naujienos

2006 m. balandžio 26 d. pranešimas VIR

Balandžio 26 d. Seimo Europos informacijos centre įvyko Aplinkos apsaugos komiteto ir Europos reikalų komiteto Europos informacijos centro organizuojama „Europos savaitės“ ir Europos ateities diskusija „Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas Lietuvoje Europos energetinės sistemos kontekste“.

 Renginiui vadovavo Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Rinkevičius. Renginio metu sveikinimo žodį pasakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas dr. Antanas Bosas, pranešimus skaitė Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, bendrijos „Atgaja“ pirmininkas Saulius Pikšrys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Rinkevičius, Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas dr. Stasys Paulauskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas dr. Rimantas Budrys.

 Pasak A. Boso, pigios naftos laikai negrįžtamai praėjo. Remiantis apskaičiavimais, dabartiniais tempais naudojant naftą jos ištekliai baigsis po 50 metų. Be to, naftos deginimas yra viena iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių priežasčių. Besaikis ir netaupus anglies, naftos naudojimas sukelia neprognozuojamas klimato kaitos pasekmes. A. Bosas pabrėžė, kad laikas keisti energetinio aprūpinimo struktūrą, būtina plėtoti technologijas, kurios įgalintų kaip galima daugiau ir efektyviau naudoti atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius – vėją, saulę, vandenį, biomasę ir geoterminę energiją.

 A. Zaremba aptarė Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, jų naudojimo reglamentavimą Lietuvos teisėje, pristatė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir pirkimo skatinimą Lietuvoje, renginio dalyvius supažindino su naujai rengiama nacionaline energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ateityje siekiais ir prognozėmis bei aptarė Lietuvoje egzistuojančių alternatyvių elektros energijos šaltinių panaudojimo gamybinius pajėgumus.

 S. Pikšrys savo pranešime aptarė nevyriausybinių organizacijų požiūrį į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą Lietuvoje, pristatė Europos Sąjungos patirtį šioje srityje.

 V. Rinkevičius kalbėjo apie biokuro gamybos ir naudojimo problemas bei perspektyvas Lietuvoje. Kaip teigė pranešėjas, dalį nenaudojamos žemės būtų galima panaudoti biokuro gamybai ir Žemės ūkio ministerija jau pradeda dirbti šia kryptimi. Į šiaudų panaudojimą, pasak V. Rinkevičiaus, daug vilčių dėti negalime, tačiau lieka dideli medienos ir jos atliekų resursai, taip pat galima galvoti apie energetinių gluosnių auginimą.

 B. Sakalauskas apžvelgė medienos gamybą ir jos prognozes 2010 m., pristatė Lietuvos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias miško kirtimą ir miško kirtimo atliekų pardavimą, taip pat šių atliekų pardavimo ir pirkimo tendencijas pastaraisiais metais, iškėlė šioje srityje egzistuojančias problemas.

 S. Paulauskas remdamasis atsakingumo kriterijumi, savo pranešime apžvelgė Lietuvoje egzistuojančią energetikos situaciją. Pasak pranešėjo, šiuo metu dauguma Lietuvoje naudojamų energijos šaltinių yra „neatsakingi“. Kaip pažymėjo S. Paulauskas, vėjo energetika yra perspektyvi energijos sritis. Tai rodo ir nuolatinis investuotojų susidomėjimas šia energijos forma. Pranešėjas išvardino vėjo energetikos privalumus – ji nekelia pavojaus žmonėms ir aplinkai, yra pigiausia, nereikalauja valstybės investicijų ir kt. S. Paulauskas informavo renginio dalyvius, kad ES pirmauja pasaulyje vėjo energetikos srityje. Jis taip pat aptarė įvairius energijų šaltinių naudojimo scenarijus ir pabrėžė, kad tinkamiausias scenarijus Lietuvai – vėjo, saulės ir vandens energijos naudojimo scenarijus. Pranešimo pabaigoje jis iškėlė problemas, kliudančias vėjo energijos plėtrai Lietuvoje.

 R. Budrys savo pranešime iškėlė problemą, kad tik nedidelė dalis miesto infrastruktūros, pramonės ir verslo, žemės ūkio atliekų iš esmės neperdirbama. Jis pabrėžė, kad maisto atliekų perdirbimas Lietuvoje yra brangiausias visame pasaulyje. Pranešėjas taip pat priminė, kad Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi 2008 m. susitvarkyti atliekas. Pasak pranešėjo, kompostavimas bei metanizavimas (biodujų išgavimas) yra atsakymas į šios problemos sprendimą. R. Budrys pateikė įvairius biodujų gavybos potencialo ir jų energetinio efektyvumo paskaičiavimus.

 Po pasisakymų vyko aktyvi diskusija.

 „Europos savaitės“ diskusija Seime organizuojama minint dviejų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų sukaktį. Seimo Europos informacijos centras kartu su specializuotais Seimo komitetais Europos savaitę organizuoja nuo 2003 m. Diskusija taip pat siekiama prisidėti prie Europos Komisijos paskelbto plano D (demokratija, dialogas ir diskusijos), kurio pagrindu šiuo metu visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta išsamios diskusijos dėl Europos ateities, įgyvendinimo. Planu D siekiama pasiekti naują politinį bendrą sutarimą dėl tinkamos politikos, kad Europa galėtų atremti XXI amžiaus iššūkius.  

 Europos savaitės diskusijų pranešimų medžiagą ir vaizdo įrašus galima rasti Seimo Europos informacijos centro interneto tinklapyje www.eic.lrs.lt

 Seimo Europos informacijos centras