Naujienos
2004 - 10 - 13
Jaunosios miškininkės talkina miškų savininkams
Laikraštis Šiaulių kraštas
Sigita STONKIENĖ 
Jaunoji miškininkė Aušra Švagždytė su drauge po miškininkystės studijų Švedijoje tris vasaros mėnesius gilinosi į Šiaulių apskrities miškų savininkų poreikius ir problemas. Radviliškietės Lietuvos žemės ūkio universiteto magistrantės Aušra Švagždytė ir Sigita Gerdžiūnaitė vienerius metus studijavo miškininkystę Švedijoje. Vasarą merginos vykdė projektą, skatinantį privačių miškų savininkų jungimąsi į asociaciją. Praėjusią savaitę jaunųjų miškininkių projektas buvo pristatytas Šiaulių apskrities miškų savininkams.
Savininkai tikri ir netikri Vasarą merginos atliko sociologinę Šiaulių apskrities miškininkų apklausą - bandė išsiaiškinti jų problemas. Rengdamos projektą, jos bendradarbiavo ir konsultavosi su Lietuvos miškų savininkų asociacijos pirmininku Algiu Gaižučiu bei kooperatyvo "Saulės šilas" direktoriumi Kęstučiu Aukseliu.
Merginos telefonu apklausė aštuoniasdešimt Šiaulių apskrities privačių miškų savininkų. Daugiausia dėmesio buvo skirta Šiaulių ir Radviliškio rajonų miškų savininkams.
Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti pagrindines miškų savininkų problemas, kokių paslaugų jiems reikia, bei informuoti juos apie Lietuvos miškų asociaciją ir galimybes jungtis į jos veiklą.
Paaiškėjo, kad miškininkystės specialistai savininkus skirsto į dvi grupes: tikruosius savininkus, kurie mišką paveldi ir labai jį myli, saugo ir puoselėja. Antroji grupė - netikrieji savininkai arba nelegalai, kurie nusiperka mišką turėdami tikslą jį parduoti, iškirsti ir pasipelnyti.
Projekto autorės padarė išvadą, kad būtent netikrieji savininkai bjauroja visų miškų savininkų vardą. Dėl jų abejingumo ir nerūpestingumo susidaro įspūdis, kad privatūs miškai tik kertami ir parduodami.
Anot Aušros, savininkams trūksta informacijos apie naujausias privačių miškų valdymo taisykles. Vargina per didelė kontrolė ir suvaržymai, nieko negali daryti be leidimo.
Miškininkams trūksta informacijos
Kalbantis su miškų savininkais, paaiškėjo, kad savininkai labai dažnai nubaudžiami neišsiaiškinus, kodėl padarytas pažeidimas. Miškininkystės patirties Švedijoje įgijusios Aušros nuomone, pirmiausia reikėtų ne bausti, o įsigilinti į konkretaus savininko problemas.
Susitikimo metu miškų savininkai buvo supažindinti su naujomis taisyklėmis, kalbėta apie Europos Sąjungos paramą miškų ūkiui. Aušra džiaugėsi, kad miškininkams kilo daug klausimų, įsilingavo diskusijos.
Savininkai buvo sužavėti Aušros pasakojimo apie Švedijos miškininkystę, gamtos apsaugą. "Visiems labai patiko tas faktas, kad Švedijoje labai siekiama natūralumo miške, pavyzdžiui, ten specialiai deginami miškai, kad būta sukurtos natūralios sąlygos augalams ir gyvūnams daugintis."
Spalio mėnesį jaunosios miškininkės planuoja vykdyti naują projektą, kuris vadinsis "Privačių miškų valdų lankymas ir praktinė konsultacija". "Užsiimsime privačių savininkų konsultavimu bei padėties analize. Šį projektą remia Aplinkos apsaugos ministerija ir džiugu, kad miškų savininkams tai nieko nekainuos", rengdamasi naujiems darbams sakė Aušra.
