Naujienos
2006 - 04 - 15
* Biurokratinės kliūtys ES paramai miško įveisimui
Gauti paramą ir įveisti mišką trukdo biurokratija,- 2006 m. kovo 23 d. Verslo žinių priede "Miško pramonė ir medienos apdirbimas" rašo žurnalistės Agnė Ranonytė ir Rasa Dževeckytė.
Žurnalisčių kalbintos Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, 2004 m. pasinaudoti parama pagal kryptį "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" panoro 200 šalies gyventojų. Pernai jų skaičius pašoko iki 483. Užpernai su žemės savininkais
pasirašytos 166 paramos sutartys. Pagal jas miškais planuojama paversti 824 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat jau pasirašytos 44 sutartys su pernai paraiškas gauti paramą pateikusiais žmonėmis. Pagal jas planuojama apželdinti
2.457 ha žemės. NMA specialistai ramina, kad sutarčių nepasirašiusieji paraiškų teikėjai dar neturėtų nusiminti, nes jų paraiškos tebesvarstomos.
Pirmiausia, sutartis pasirašiusiems asmenims mokama parama už miško įveisimą. Tada 5 metus mokama parama už miško priežiūrą ir apsaugą, o dar 20 metų nuo paraiškos teikimo mokamos išmokos už prarastas pajamas, kurias būtų gavęs ūkininkas, jei būtų dirbęs žemę.
2004 m. pagal šią priemonę buvo išmokėta 2,5 mln. Lt paramos. Iš viso 2004–2006 m. pagal šią priemonę gali būti išdalyta 92,5 mln. Lt paramos. Šiemet paraiškos priimamos nuo balandžio 3 dienos iki gruodžio 22 d.Generalinės miškų urėdijos (GMU) duomenimis, 2005 m. paramai gali prireikti 7,4 mln. Lt.
"Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl mažas susidomėjimas parama miškams veisti, – nustatytos per mažos prarastų pajamų iš žemės ūkio veiklos kompensavimo išmokos, palyginti su kitomis išmokomis. Be to, neaktyviai naudojamos ES paramos lėšos dėl sudėtingos ir ilgos šios paramos administravimo procedūros, kurią nustato ES reglamentai", – komentuoja Petras Kanapienis,
GMU Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas.
Kritikos negaili
Entuziazmu dėl ES paramos trykšta ne visi. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, mano, jog tai daugiau deklaratyvi parama negu reali.
"Pabandykite ją gauti ir teks nueiti kryžiaus kelius. Lietuvoje apželdinimas mišku prilygintas investiciniam projektui. O tai labai apsunkina sąlygas ES struktūrinių fondų pinigams pasiimti", – tvirtina p. Gaižutis.
Jis pasakoja, kad žmogus, nusprendęs pasinaudoti ES parama, iki šiol turėjo skelbti net keletą konkursų sodinukams įsigyti, bankui įrodyti, kad jam užteks lėšų projektui vykdyti.
"Juk pinigai ateis tik po to, o ne iš karto", – atkreipia dėmesį p. Gaižutis. LMSA vadovas pasakoja, jog daugelis miško savininkų, norėję savo žemę apsodinti mišku naudojant SAPARD lėšas, jau tuomet atsitrenkė į biurokratines užkardas.
"Iš Lietuvos buvo pateiktos tik 3 paraiškos SAPARD pinigams miškui užsodinti. Nė viena jų patenkinta nebuvo", – netolimą praeitį prisimena p. Gaižutis.
Jo nuomonė kategoriška – Lietuvoje reikalavimai yra labai griežti, kone dvigubai griežtesni negu ES. "Pasiteisinimai, neva to reikalauja ES, yra neteisingi. ES tik nurodo gaires, o
kiekviena valstybė pasirenka, kaip jas taikyti", – sako p. Gaižutis.
Jo nuomonei iš dalies pritaria ir Remigijus Ozolinčius, Lietuvos miškų instituto (LMI) direktorius.
"Nesu labai išsamiai susipažinęs su reikalavimais, bet manau, kad šį kartą prasilenkia ES ir Lietuvos prioritetai. Pavyzdžiui, žmogus, sumanęs nederlingą žemę apsodinti mišku, labai svarsto, ar jam to imtis, nes, nušienavęs pievas, jis gaus išmokas tuoj pat ir dar gal didesnes", – sako LMI vadovas.
Žurnalisčių kalbintos Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, 2004 m. pasinaudoti parama pagal kryptį "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" panoro 200 šalies gyventojų. Pernai jų skaičius pašoko iki 483. Užpernai su žemės savininkais
pasirašytos 166 paramos sutartys. Pagal jas miškais planuojama paversti 824 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat jau pasirašytos 44 sutartys su pernai paraiškas gauti paramą pateikusiais žmonėmis. Pagal jas planuojama apželdinti
2.457 ha žemės. NMA specialistai ramina, kad sutarčių nepasirašiusieji paraiškų teikėjai dar neturėtų nusiminti, nes jų paraiškos tebesvarstomos.
Pirmiausia, sutartis pasirašiusiems asmenims mokama parama už miško įveisimą. Tada 5 metus mokama parama už miško priežiūrą ir apsaugą, o dar 20 metų nuo paraiškos teikimo mokamos išmokos už prarastas pajamas, kurias būtų gavęs ūkininkas, jei būtų dirbęs žemę.
2004 m. pagal šią priemonę buvo išmokėta 2,5 mln. Lt paramos. Iš viso 2004–2006 m. pagal šią priemonę gali būti išdalyta 92,5 mln. Lt paramos. Šiemet paraiškos priimamos nuo balandžio 3 dienos iki gruodžio 22 d.Generalinės miškų urėdijos (GMU) duomenimis, 2005 m. paramai gali prireikti 7,4 mln. Lt.
"Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl mažas susidomėjimas parama miškams veisti, – nustatytos per mažos prarastų pajamų iš žemės ūkio veiklos kompensavimo išmokos, palyginti su kitomis išmokomis. Be to, neaktyviai naudojamos ES paramos lėšos dėl sudėtingos ir ilgos šios paramos administravimo procedūros, kurią nustato ES reglamentai", – komentuoja Petras Kanapienis,
GMU Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas.
Kritikos negaili
Entuziazmu dėl ES paramos trykšta ne visi. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, mano, jog tai daugiau deklaratyvi parama negu reali.
"Pabandykite ją gauti ir teks nueiti kryžiaus kelius. Lietuvoje apželdinimas mišku prilygintas investiciniam projektui. O tai labai apsunkina sąlygas ES struktūrinių fondų pinigams pasiimti", – tvirtina p. Gaižutis.
Jis pasakoja, kad žmogus, nusprendęs pasinaudoti ES parama, iki šiol turėjo skelbti net keletą konkursų sodinukams įsigyti, bankui įrodyti, kad jam užteks lėšų projektui vykdyti.
"Juk pinigai ateis tik po to, o ne iš karto", – atkreipia dėmesį p. Gaižutis. LMSA vadovas pasakoja, jog daugelis miško savininkų, norėję savo žemę apsodinti mišku naudojant SAPARD lėšas, jau tuomet atsitrenkė į biurokratines užkardas.
"Iš Lietuvos buvo pateiktos tik 3 paraiškos SAPARD pinigams miškui užsodinti. Nė viena jų patenkinta nebuvo", – netolimą praeitį prisimena p. Gaižutis.
Jo nuomonė kategoriška – Lietuvoje reikalavimai yra labai griežti, kone dvigubai griežtesni negu ES. "Pasiteisinimai, neva to reikalauja ES, yra neteisingi. ES tik nurodo gaires, o
kiekviena valstybė pasirenka, kaip jas taikyti", – sako p. Gaižutis.
Jo nuomonei iš dalies pritaria ir Remigijus Ozolinčius, Lietuvos miškų instituto (LMI) direktorius.
"Nesu labai išsamiai susipažinęs su reikalavimais, bet manau, kad šį kartą prasilenkia ES ir Lietuvos prioritetai. Pavyzdžiui, žmogus, sumanęs nederlingą žemę apsodinti mišku, labai svarsto, ar jam to imtis, nes, nušienavęs pievas, jis gaus išmokas tuoj pat ir dar gal didesnes", – sako LMI vadovas.
Su LMSA siūlymais NMA ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijoms dėl ES paramos miškų ūkio priemonėms skaitykite svetainės rubrikoke >LMSA>Siunčiami raštai
