Naujienos

Valdžios atstovai neretai skundžiasi, kad iš fizinių ar juridinių asmenų prireikus perimti žemę visuomenės reikmėms jos savininkai paprašo didesnės nei rinkos vertė kompensacijos, todėl nesutariant dėl sumos negalima pradėti statybų. Vyriausybės pasiūlytose ir šiuo metu Seime svarstomose Žemės įstatymo pataisose numatomas supaprastintas būdas: neginčijama suma juridinis ar fizinis asmuo gali disponuoti iš karto, o kita dalis būtų pervesta į depozitinę sąskaitą, jei jos prireiks, kai teismas nustatys tikrąją vertę.

Į teismą nenori
Jovitas Elzbergas, Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius, nurodo, kad toks modelis tenkina savivaldybę, jos atstovai dalyvavo darbo grupės veikloje, tačiau apgailestavo, kad įstatymo pakeitimai Seime dar nepriimti.
"Pagrindiniai ginčai su savininkais vyksta dėl kainos, todėl sprendimas atidėti tam tikrą sumą pinigų į depozitą - sveikintinas. Dabar, kol nesutariama dėl kainos, nieko negalima daryti, o nuostoliai dėl darbų prastovos gali būti gerokai didesni, nei reikėtų mokėti už žemę", - teigia p. Elzbergas.
Pasak jo, savivaldybė stengiasi padaryti viską, kad konfliktas dėl kainos nepasiektų teismo, nes teismo procesas nenaudingas šalims tiek finansiškai, tiek ir laiko atžvilgiu.
Vilniaus miesto savivaldybė dabar išperka daug žemės - šioms reikmėms biudžete numatyta apie 30 mln. Lt. Šiuo metu išpirkta beveik visa žemė, kuri reikalinga senamiesčio pietiniam aplinkkeliui tiesti, viadukui Ukmergės gatvėje statyti, didesnioji dalis žemės išpirkta ir pietiniam miesto aplinkkeliui tiesti.

Įžvelgia grėsmių
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas, pažymi, kad nors įstatymo projektu siekta susiaurinti kriterijus ir išaiškinti, kokiems poreikiams gali būti paimama nuosavybė, tačiau įrašomi projektai, kurie neatrodo išimtinai skirti visuomenės ar valstybės reikmėms, t. y. socialinė infrastruktūra ir svarbūs ekonominiai projektai, kuriems pritartų Vyriausybė ar Seimas.
Anot p. Kadziausko, įstatymas leidžia paimti žemę iš privačių asmenų gyvenamųjų vietovių socialinei infrastruktūrai plėsti, pavyzdžiui, švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti.
"Perimdama nuosavybę paprastai valstybė siekia užtikrinti teikimą tų paslaugų, kurių nesiūlo rinka. Remiantis siūlymu, nuosavybė gali būti perimama toms paslaugoms, kurios jau lygiagrečiai teikiamos kitų rinkos dalyvių. Įstatymas to neturėtų leisti", - nurodo ekspertas ir priduria, kad konfliktinė situacija jau iškilo dėl sporto arenų Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
Anot p. Kadziausko, reikėtų atsisakyti galimybės perimti žemę ir svarbiems ekonominiams projektams, nes valstybė net ir pačius svarbiausius ekonominius projektus jau dabar linkusi atiduoti į privačias rankas, o privatus verslas įrodė, kad gali susitvarkyti su dideliais infrastruktūros objektais.