Naujienos

"Kaip ir dauguma Lietuvos miškininkų, visą popiermedį eksportuojame, nes mūsų šalyje nėra šios medienos perdirbimo pramonės. Popiermedį superka Latvijoje įsikūrusios skandinavų atstovybės, kurios mūsų produkciją plukdo į Skandinaviją", - pasakoja Ramūnas Vyžintas, Panevėžio UAB "Urėdijų servisas" (US) direktorius. Jis sako, kad panevėžiečiams nebeapsimoka medienos vežti į Klaipėdą, nes iki Latvijos sostinės - kone perpus arčiau.

Į Rygą US veža ir eglinius rąstus. Dalis jų lieka ir Rytų Aukštaitijoje, tačiau p. Vyžintas tvirtina, kad į Latviją eksportuoti apsimoka labiau - šie moka daugiau, be to, US vadovo įsitikinimu, medienos apdirbamoji pramonė kaimyninėje Respublikoje išvystyta labiau, todėl medienos poreikis ten - didesnis.

Klaipėdiečiai nebeperka

"Mūsų prekyba su Latvija suintensyvėjo, tendencijos rodo, kad ten išvešime vis daugiau. Ypač tai pajutome tada, kai beržo žaliavą klijuotai medienai ir didesnę pridėtinę vertę turintiems loveliams, baldų pusfabrikačiams dėl įvairių priežasčių liovėsi pirkusi "Klaipėdos mediena", - dėsto p. Vyžintas. Anot jo, šią žaliavą perėmė kaimynų milžinas "Latvijas finieris". Nors su šiuo fabriku panevėžiečiai dirbo ir anksčiau, dabar bendradarbiavimas vis stiprėja. Iš viso US eksportas sudaro apie 30% įmonės apyvartos.

Latviją, kaip antrą, po Lietuvos, pagal svarbą rinką įvardijo ir Rokiškio miškų urėdija (RMU). Vidmantas Jasinevičius, RMU urėdo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai, VŽ sakė, kad pernai apie 7 mln. Lt apyvartą pasiekusi urėdija daugiausia dirba su medienos pardavimų tarpininkais.

"Tačiau žinome, kad mūsų popiermedis keliauja į Rygą, iš ten - į Skandinaviją. Iki Klaipėdos toli, be to, atsivėrus sienoms, vežti į Latviją patogiau, o ir latviai moka truputį daugiau", - tikina p. Jasinevčius.

Į Klaipėdą - per savus

Tačiau 2003 m. Panevėžyje įkurta UAB "Bangenės miškas" (BM), priklausanti "Bangenės" įmonių grupei, ir toliau medieną į Skandinaviją eksportuoja per Klaipėdos uostą.

"Priežastis paprasta - viena iš mūsų grupės įmonių, užsiimančių pardavimais, turi krovimo aikštelę Klaipėdoje, todėl mums gerokai patogiau dirbti per ją. Analogiškai dirbame su kita aikštele, įsikūrusia pakeliui į Lenkiją. Į šią šalį taip pat važiuoja dalis mūsų medienos", - pasakoja Dainius Davidonis, BM direktorius. Įmonės eksportas sudaro maždaug 20% apyvartos. Popiermedis išvažiuoja į Latviją, Švediją, Lenkiją, Kaliningrado sritį. Apie 20% rąstų eksportuojama į Latviją. BM - viena iš didžiausių privačių medienos pardavimo įmonių Aukštaitijoje, pernai pasiekusi 4,53 mln. Lt apyvartą ir pardavusi 33.000 m3 medienos.

Skirtingai nuo kai kurių kitų privačių įmonių, BM visiškai nedirba su valstybinėmis urėdijomis. Nuo įkūrimo bendrovė buvo orientuota į savo miško valdų pirkimą. Dabar daugiau dirbama su privačiais miškų savininkais, iš jų perkamas status miškas. Ponas Davidonis sako, kad suaktyvėjęs bendradarbiavimas su miškų savininkais leis šiemet iškirsti 50% daugiau medienos - apie 50.000 m3.

Urėdijos iškerta mažiau

O valstybinės urėdijos kirtimus po truputį mažina. Ponas Jasinavičius teigia, kad kirtimų apimčių mažėjimas susijęs su miškų privatizavimu. Palyginti su 2004 m., pernai rokiškėnai iškirto 10% mažiau - 70.000 m3 miško, šiemet RMU taip pat planuoja iškirsti mažiau - 65.000 m3.

Daugirdas Lukoševičius, Panevėžio miškų urėdijos (PMU) urėdas, taip pat sako, kad sumažėjo miško kirtimai. 2005 m. urėdija iškirto 161.000 m3 valstybinių miškų, šiemet planuojama iškirsti 156.000 m3. PMU pajamos iš žaliavinės medienos pernai buvo apie 13 mln. Lt, šiemet planuojama gauti apie 13,4 mln. Lt. Urėdija medieną parduoda Lietuvos įmonėms, tiesioginė prekyba su užsienio įmonėmis nevykdoma.

Atsodinimas - pagrindas

Visi miškininkai vienu balsu tvirtina, kad vienas iš didžiausių jų rūpesčių - ne tik kirsti, bet ir atsodinti mišką.

"Netiesa, kad privačios bendrovės tik grobuoniškai kerta miškus. Būtent dabar baigėsi kirtimo sezonas, ir didžiausias mūsų rūpestis bus miško atsodinimas", - tvirtina p. Vyžintas ir teigia, kad privatininkai patys suinteresuoti didinti savo turtą. US valdo 200 ha savo miško.

Ponas Davidonis taip pat tikina, kad "Bangenės miškas" intensyviai atnaujina miškus. Pernai bendrovė atsodino beveik 80 ha miškų ūkio žemės, pasodinti 172.000 daigų, paruošta beveik 20 ha žemės pavasariniam šių metų miško sodinimui. Šiemet planuojama atsodinti 85 ha miško, pasodinti 190.000 daigų.

"Mišką veisiame pagal vykdomą Lietuvos miškingumo didinimo programą. 2005 m. iškirtome 398 ha miško, tačiau atkūrėme 405,8 ha, įveisėme naujo 30,21 ha miško buvusiose žemės ūkio naudmenose", - pasakoja p. Lukoševičius. PMU vadovas tikina, kad šiemet planuojama iškirsti 397 ha, atkurti 410 ha ir įveisti 30 ha naujo miško. Urėdija į miško atkūrimo ir įveisimo darbus, miško apsaugą, tvarkymą, administravimą pernai investavo 5,8 mln. Lt, šiemet planuojama investuoti iki 7 mln. Lt.

Tendencijos įvairios

Analizuodamas rinkos tendencijas, p. Vyžintas miškininkams pataria kol kas nekirsti beržų, eglių.

"Popiermedžio kainos nežada nieko gero, skandinavų fabrikai turi didelių žaliavos rezervų, užsivertę popiermedžiu ir Rygos uosto sandėliai. Žalios medienos pirkėjams prireiks tik IV šių metų ketvirtį, tuomet gal ir kainos truputį kils", - prognozuoja US direktorius.

Kainų mažėjimo tendenciją pabrėžia ir p. Jasinavičius. Jo tvirtinimu, per pastaruosius metus beržų ir eglių kainos krito nuo 110 iki 60 Lt/m3.

Kitai medienai rinkos dalyviai didelių sukrėtimų nežada. Ponas Vyžintas mano, kad Lietuvos rinkoje spygliuočių, drebulės, juodalksnio poreikis ir toliau išliks toks pat stabilus.

Ponas Lukoševičius sako, kad praėjusių metų pradžioje, po uragano Ervinas, buvo smarkiai kritusios spygliuočių kainos. 2005 m. IV ketvirtį kainos stabilizavosi ir pasiekė 2004 m. pabaigos lygį. Šiais metais jau pakilo juodalksnių ir drebulių kainos.

"Medienos perdirbėjai gali iš šios medienos pagaminti brangesnius produktus, tad didėja šių rūšių medienos paklausa", - analizuoja p. Lukoševičius.