Naujienos

Nederlingų ar apleistų ir nedirbamų žemių savininkai nemažai skaitė, girdėjo apie Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę “Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”. 2004m. liepos 16d., žemės ūkio ministrui patvirtinus šios priemonės administravimo taisykles, prasidėjo paraiškų paramai gauti ruošimas ir pateikimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pirmojo etapo paraiškų pateikimo terminas yra spalio 29d. Numatoma, kad dar šiais metais bus paskelbtas naujas paraiškų priėmimo etapas 2005 m. pavasario miškasodžiui. Žemės ūkio paskirties žemės apsodinimo mišku pagrindiniai tikslai yra:

-          sumažinti kaimo bendruomenės priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos;
-          suteikti naujas ilgalaikio įdarbinimo galimybes kaimo vietovėse;
-          padidinti žemės valdos ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę;
-          padėti išsaugoti švarią aplinką, gausinti biologinę įvairovę, praturtinti kraštovaizdį.

Parama teikiama:

1)       miško įveisimo bei įveisto miško priežiūros ir apsaugos išlaidoms iki penkerių metų kompensuoti;
2)       prarastoms pajamoms dėl nebedirbamos žemės kompensuoti dvidešimčiai metų .

Miško įveisimas, priežiūra ir apsauga

Pirmieji privalomi žingsniai žemių savininkams, norintiems įveisti mišką ir gauti paramą, yra:

-          valda turi būti įregistruota žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Iš seniūnijos būtina gauti pranešimą apie valdos įregistravimą ir identifikavimo kodo suteikimą;
-          rajono žemėtvarkos skyriuje turi būti gautas leidimas miškui įveisti.
Tiktai turint aukščiau paminėtus dokumentus galima kreiptis į miškininkus specialistus, kurie parengs miško želdinimo projektą. Projektas rengiamas savininko lėšomis. Paruošus paraišką ir pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra minėto projekto išlaidos (85 litai už 1ha) yra kompensuojamos. Miško želdinimo projektas turi atitikti Aplinkos ministerijos parengtas rekomendacijas ir turi būti patvirtintas valstybinio pareigūno (urėdo pavaduotojo miškininkystei). Miško želdiniuose turi būti ne mažiau kaip 20% lapuočių medžių ir krūmų. Želdinamas plotas paraiškos teikimo metu turi būti geros agrarinės būklės (iškirsti krūmynai), turi būti apmatuotas ir pažymėtas stulpeliais kampuose. Miško sodmenys privalo turėti kilmės liudijimus.

Parama už miško priežiūrą ir apsaugą teikiama penkerius metus, jei miškas tinkamai pasodintas ir apsaugotas, jei pirmaisiais ir trečiaisiais metais po miško pasodinimo atlikta miško želdinių inventorizacija, dalyvaujant ir patvirtinant aplinkos apsaugos departamento pareigūnams.

Prarastų pajamų kompensavimas

Kompensuojant prarastas pajamas pareiškėjai skirstomi į dvi kategorijas: “ūkininkai” ir “kiti”. Jei ūkininkams numatyta maksimali kompensavimo išmoka -  apie  450Lt už 1ha, tai priskirtiems “kitų” kategorijai – tik 127Lt už 1ha. Tačiau ūkininkai turi atitikti šiuos kriterijus:

-          bent dvejus metus iki apželdinimo seniūnijoje yra deklaravę žemės ūkio naudmenas;
-          dvejus metus iki apželdinimo yra tvarkę buhalterinę apskaitą arba pateikę seniūno pažymą ar kitus dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklypas buvo naudojamas žemės ūkio produkcijos gamybai;
-          privalo neturėti įsiskolinimų valstybės biudžetui, socialinio draudimo fondui.
Savininkai, neatitinkantys paminėtų kriterijų, priskiriami “kitų” kategorijai.

Panaudoti ES lėšas turime būti tinkamai pasiruošę

Iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo žemės ūkio paskirties žemės apželdymui mišku 2004 – 2006metais Lietuvai numatyta 91mln. litų. Tai padėtų kasmet įveisti vidutiniškai po 4000 ha miško. Ateina nemaži pinigai, turime būti pasiruošę juos priimti, tinkamai išleisti ir griežtai atsiskaityti. Turint informaciją apie šiuo metu žemėtvarkos skyriuje išduotus leidimus miškui įveisti ir pateiktų paraiškų skaičių Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, galima daryti išvadą, kad procesas dar neįsibėgėjo. Nors iš valstybės biudžeto buvo skirtos nemažos lėšos įvairiems seminarams, mokymams, brošiūroms bei gyventojų informavimui per žiniasklaidą, yra daug abejonių, ar 2005metų pavasariui numatytos lėšos bus pilnai įsisavintos. Tam yra labai svarių priežasčių. Pirmiausia, nežinia dėl kurių departamentų darbuotojų aplaidumo ar nesusikalbėjimo pernelyg ilgai užtęstas šios priemonės administravimo taisyklių paruošimas, o tuo pačiu ir paraiškų priėmimas. Dėl šios priežasties savininkai nebegali iš rudens tinkamai paruošti dirvos pavasariniam miško sodinimui. Žinoma, savininkas nelaukdamas, kol bus pasirašyta sutartis, gali dirvą iš rudens susiarti. Tokiu atveju jis rizikuoja, kad už šį darbą teks susimokėti pačiam, nes pagal priemonės administravimo taisykles, visi darbai, atlikti iki sutarties pasirašymo, išskyrus miško želdinimo projektą, nėra kompensuojami Nacionalinės mokėjimo agentūros.  Antra, urėdijose jaučiamas trūkumas tinkamai užaugintų, o ypač lapuočių, sodmenų. Tam nebuvo tinkamo strateginio planavimo. 2005 metų pavasario miškasodžiui jau numatytos ES lėšos, o sodmenys dar tik auga arba bus sėjami pavasarį. Šioje srityje privatus verslas neišvystytas. Galimas ir toks, žinoma ne pats geriausias, variantas, kad dalį sodmenų teks įsivežti iš Lenkijos. Jau sulaukiame tokių pasiūlymų iš savo kaimynų. Trečia labai rimta problema – sunkiai išsprendžiami finansavimo klausimai. Visi miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos darbai turi būti tinkamai atlikti iš savininko lėšų, ir tik po atliktų darbų įvertinimo Nacionalinė mokėjimo agentūra pinigus savininkui perves į jo sąskaitą. Kitaip tariant, pirma darbas, po to pinigai.

Rizikos veisiant mišką yra nemažai – galimos nepalankios gamtos sąlygos, žvėrių pakenkimai, ligos, gaisrų pavojus, todėl savininkams nėra lengva apsispręsti, o ir norinčių juos avansu finansuoti nėra tiek daug, kaip buvo tikėtasi. Reikia paminėti ir tai, kad ruošiant paraiškas iškyla daugybė klausimų. Tik nuolat konsultuojantis su Nacionaline mokėjimo agentūra, Miškų departamentu, Mokesčių inspekcija ir miškininkais specialistais įmanoma paruošti paraiškas taip, kad sutartis būtų pasirašyta ir duotas startas pradėti darbus.

Vis dėlto manau, kad šis procesas, jei ne ateinantį pavasarį, tai vėliau, įsibėgės. Esant didesniam paraiškų skaičiui, bus taikomi septyni prioritetiniai kriterijai 100 balų sistemoje. Vienas iš tokių prioritetų yra pareiškėjo buvimas žemės ar miško savininkų asociacijos nariu. Todėl kviečiu žemės ir miško savininkus tapti Lietuvos miško savininkų asociacijos nariais.

Nepaisant iškylančių sunkumų šio atsakingo darbo pradžioje, tikiu, kad žemių savininkai neliks abejingi ir nepraleis progos savo nenaudojamą žemę paversti žaliuojančiu mišku pasinaudojant Europos Sąjungos parama ir ramia sąžine palikti ją kaip brangų turtą savo vaikams ir anūkams.    
Išsamesnės informacijos ir praktinės pagalbos galima kreiptis į LMSA skyrius ir kooperatyvus. 

 Palmira Lipskienė

LMSA Kretingos skyriaus pirmininkė
MSK “Žemaitijos miškas”
Direktorė