Naujienos

Aplinkos ministerija informuoja: "Žemę naujiems miškams veisti apskritys perduoda lėčiau už vėžlį".

Iki kovo 1-osios  laisvos valstybinės žemės fondo plotus, kurie turi būti perduoti urėdijoms naujiems miškams veisti, iš dešimties apskričių tėra parinkusios tik trys – Klaipėdos (156 ha), Vilniaus (261 ha) ir Panevėžio (43 ha). Jų parinktas bendras plotas – 460 ha – tai tik mažiau kaip pusė šiais metais reikiamo ploto naujiems miškams sodinti.

Kasmet nuo 2005-ųjų įveisti ne mažiau kaip tūkstantį hektarų miško – tokia užduotis pavesta Aplinkos ministerijai ir apskričių viršininkams pagal Vyriausybės 2004-2008 m. programą. Iš laisvos valstybinės žemės fondo perduotoje žemėje urėdijos, įgyvendindamos šalies miškingumo didinimo programą, kiekvienais metais turi apsodinti mišku ne mažiau kaip tūkstantį hektarų, o nuo 2007 m. – ne mažiau kaip tris tūkstančius. Šią žemę joms turi perduoti apskritys. Tačiau pastarosios skuba lėčiau už vėžlį.

Kai kurių apskričių – Alytaus, Kauno, Šiaulių, Tauragės, Telšių – žemėtvarkos tarnybos ir departamentai, pasak aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, tiesiog atidėlioja laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimą miškų urėdijoms ir tai motyvuoja neužbaigta žemės reforma. Pavyzdžiui, Alytaus apskritis per penkerius metus perdavė vos 78 ha miškams veisti ir tik dėl to, kad privertė reikalas. Mat Lazdijų rajone 1999–2001 m. buvo vykdomas Lietuvos ir Danijos projektas žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku. Šio projekto metu mišku apsodintą žemę teko priskirti Veisiejų miškų urėdijai – kas daugiau gali prižiūrėti ir saugoti mišką. Alytaus ir Kauno apskritys net nereagavo į aplinkos ministro praėjusį birželį ir gruodį pateiktus prašymus parinkti žemes miškams veisti, o Tauragės apskrities viršininko administracija atsakė, kad tas žemes turi parinkti pačios urėdijos. Tačiau ne miškų urėdijos, o apskritis valdo laisvos valstybinės žemės fondo žemę.

Dar viena kliūtis naujiems miškams veisti – tai, kad apskričių viršininkų administracijos delsia, prieš perduodamos laisvos valstybinės žemės fondo žemę miškų urėdijoms, ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip reikalauja Žemės įstatymas. Kol kas šią pareigą yra atlikusi tik Panevėžio apskritis. Kitos teigia, kad žemės reformai skirtus pinigus pirmiausia naudos privačios nuosavybės atkūrimo darbams, o, kol jie neatlikti, neregistruos parinktų plotų miškams veisti. Tačiau tam reikia visai nedaug lėšų. Pavyzdžiui, parengti kadastrinius duomenis ir įregistruoti 64 ha parinktą plotą Utenos apskričiai kainuotų apie 3 tūkst. litų.

Kol apskritys Nekilnojamojo turto registre neįregistruos parinktų žemių, miškų urėdijos negalės jų perregistruoti savo vardu per Žemės įstatymo numatytą laiką. Todėl net 25 urėdijos ateinantį pavasarį neturės žemės naujiems miškams veisti, nors tam yra visos sąlygos – ir finansiniu, ir specialistų požiūriu.

Pernai šalies miškų urėdijos gavo 375,2 mln. Lt pajamų. Daugiausia – 328,1 mln. Lt –už parduotą apvaliąją medieną. Tai sudaro 87 proc. visų gautų lėšų. Kiti pajamų šaltiniai: parduotas nenukirstas miškas (2,9 mln. Lt), parduotos sėklos ir sodmenys (6,1mln. Lt) ir t. t. Urėdijos miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams pernai išleido apie 137,7 mln. Lt – 19,6 mln. Lt daugiau nei 2004 metais. Buvo išauginta 77,4 mln. miško sodmenų, atkurta ir įveista 11525,7 ha miško (netinkamose žemės ūkiui žemėse–1336,9 ha), ugdomaisiais kirtimais sutvarkyta 16232,2 ha valstybinių miškų, daugiau kaip pusė milijono litų buvo skirta aplinkosauginiams ir rekreaciniams objektams įrengti bei sutvarkyti.

Apskričių delsimas parinkti žemes naujiems miškams veisti gali sutrukdyti miškų urėdijoms nuo 2007 m.  tam tikslui panaudoti ir ES paramos lėšas.
www.am.lt