Naujienos

Dėl to gali kilti nemažai painiavos, nes ne kiekvienas mėgėjas užmesti meškerę ar pamojuoti spiningu tas rajonų ribas gerai žino. Bet labiausiai žvejai nelaimingi dėl to, kad jų pamėgtas laisvalaikio praleidimo būdas smarkiai pabrangs - kur tik žengsi, reikia vis kito žvejybos leidimo. Pagailėsi plačiau atverti piniginę, būsi priverstas nutraukti išvykas toliau nuo namų.

Du pionieriai

Iki pastarojo meto, skirtingai nuo ežerų, upės buvo priskirtos prie bendrojo naudojimo vandens telkinių. Reikėdavo tik Aplinkos ministerijos išduodamo leidimo, kurį turėdamas galėjai žvejoti visoje Lietuvoje. Bet pernai padėtis pradėjo sparčiai keistis, ir ne žvejų mėgėjų naudai.

Pionieriais tapo Šakių ir Jurbarko rajonai, kurių medžiotojų ir žvejų draugijoms, Vyriausybės potvarkiu, buvo leista išsinuomoti didžiausios Lietuvos upės ruožus, esančius jų teritorijose. Ten - vietinių žvejų mėgėjų tėvonijos, o iš atvykėlių imamas mokestis.

Kaimynų pavyzdžiu netruko pasekti kauniečiai. Kitų miestų ir rajonų žvejai mėgėjai, panorę išmėginti laimę Nemuno, Neries ir Nevėžio ruožuose, priskirtuose Kauno miestui ir Kauno rajonui, privalės įsigyti atskirą leidimą.

Tokios naujovės žvejus mėgėjus nuliūdino, nes jų pomėgis tapo gerokai brangesnis, jau nekalbant apie galimus nesusipratimus, gresiančius nemenkomis baudomis. Niekam nepasiteisinsi, kad nežinojai, į kokios “parapijos” valdas įkėlei koją.

Naujovės visiškai nesuvokiamos

Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys Romualdas Žilinskas “Kauno dienai” sakė, kad tokios vadinamosios naujovės, kurioms, be Šakių, Jurbarko bei Kauno, ryžosi ir Jonavos rajonas, jam yra visiškai nesuvokiamos, nes įneš tik daugiau painiavos.

“Anksčiau viskas buvo labai paprasta: įsigijai Aplinkos ministerijos išduotą leidimą (žvejai jį tebevadina respublikiniu), ir žvejok sau į valias prie beveik visų upių. Dabar tuose “eksperimentiniuose” rajonuose atvykėliams reikės atskiro leidimo, nes respublikinis galioja tik neišnuomotuose vandens telkiniuose, kurių mažėja. Tų naujoves įsivedusių rajonų savivaldybės mano, kad taip bus geriau. Gal joms ir geriau, bet bus blogiau gausiai žvejų mėgėjų armijai”, - sakė pašnekovas.

“Tos savivaldybės aiškiai siekia papildyti savo biudžetus žvejų mėgėjų pinigais. Pareigūnai tikina, kad bus geresnė tvarka, kad kiekvienas rajonas galės skirti daugiau lėšų žuvivaisai. Bet kaip užsiimti žuvivaisa upėse, niekas žmoniškai negali atsakyti, o žvejai mėgėjai tik krizena iš tokių planų - šiandien žuvis - Kaune, rytoj - Šilutės rajone”, - kalbėjo R.Žilinskas.

“Dar kurioziškesnė padėtis susidarė Nemune ties Šakių ir Jurbarko rajonų ribomis - vienas krantas priklauso vieniems, kitas - kitiems; kaip jie nustatys ribas?” - su pašaipa kritikavo naujoves Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys.

Teks studijuoti vietos geografiją

Kelių dešimčių metų stažą turintis žvejys mėgėjas iš Aleksoto Jeronimas Burneikis irgi peikė permainas. Jis tvirtino niekaip nesuprantąs, kam reikėjo keisti nusistovėjusią tvarką.

“Atrodo, kad Vilniaus ir vietiniai valdininkai nori persidalyti vandens telkinius visoje Lietuvoje. Bet eiliniams žvejams mėgėjams bus tikrai blogiau. Anksčiau įsigijęs respublikinį leidimą galėjai važiuoti per kelis rajonus ir žvejoti visuose neišnuomotuose vandens telkiniuose. Dabar reikės jau viso pluošto leidimų. Vis daugiau rajonų nori atsitverti parapijų sienomis. Jeigu viskas vyks tokiais tempais, neliks neišnuomotų upių ruožų”, - piktinosi žvejys mėgėjas.

“Žvejodamas kokioje nors upėje iš valtelės nė nepajusi, kaip atsidursi svetimose valdose ir todėl būsi baudžiamas. Dabar reikės labai akylai stebėti, kokios “kunigaikštystės” teritorijoje atsidūrei. Kiekvienas žvejys mėgėjas privalės atidžiai išstudijuoti vietos geografiją. Aišku, kad žvejams mėgėjams bus tik daugiau galvos kvaršinimo”, - sakė aleksotiškis.

Nerimauti nėra dėl ko

Tuo tarpu Medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas žūklei Vytautas Ignatavičius sako, kad dėl permainų painiavos neturėtų būti. Jis aiškino, kodėl tvarka pasikeitė.

“Kauniečiai žvejai mėgėjai anksčiau turėjo teisę žvejoti Kauno mariose. Taip buvo sutarta su Aplinkos ministerija. Neseniai marių netekom, todėl Vyriausybė, kompensuodama praradimą, leido mums nuo lapkričio išsinuomoti Nemuno, Neries ir Nevėžio ruožus, esančius Kauno miesto ir Kauno rajono ribose. Taip, šiuose ruožuose respublikinis leidimas negalios”, - aiškino V.Ignatavičius.

“Atsižvelgdami į tai, kad ten žvejoja daug kauniečių, mokestį kitiems žvejams nustatėme diferencijuotai. Žvejyba vienoje upėje metams kainuoja dešimt litų, dviejose - penkiolika, trijose - dvidešimt. Kiekvienas gali pasirinkti, kaip jam patogiau”, - sakė pašnekovas.

Atsiliepdamas į žvejų mėgėjų priekaištus, kad naujovės įneš daugiau painiavos, nes reikės aiškintis, kur prasideda ir kur baigiasi vieno ar kito rajono ribos, V.Ignatavičius sakė: “Mūsų skyriaus darbuotojas, išrašantis leidimus, kiekvieną mėgėją informuos apie tai. Tas ribas žinoti labai nesudėtinga.

Pavyzdžiui, Kauno rajonas Nemunu žemyn baigiasi ties Dubysa. Neries ruožas Kauno rajone baigiasi maždaug tiek Turžėnais, Nevėžio - ties buvusiu Panevėžiuko tarybiniu ūkiu. Jokių neaiškumų būti neturėtų, be to, žvejai mėgėjai iš anksto apie tai buvo informuoti žiniasklaidoje”.

Pramoga taps daug brangesnė

Minėtas aleksotiškis J.Burneikis sakė, kad tas rajonų ribas galbūt ir nesunku žinoti. Bet jis su apmaudu kalbėjo, kad žvejai mėgėjai bus smarkiai skriaudžiami finansiškai.

“Žvejai mėgėjai - dideli nenuoramos: jei vienur žuvys nekimba, ieško vietos kitur. Jeigu pasileido Nemunu žemyn, nori laimę išmėginti įvairiuose Nemuno ruožuose nuo Kauno ir pajūrio. Bet tuos ruožus jau išsinuomojo Šakių ir Jurbarko rajonų medžiotojų ir žvejų draugijos.

Norint pažvejoti kauniečiams išnuomotame didžiausios Lietuvos upės ruože atvykėliui reikia leidimo, kainuojančio dešimt litų. Dvigubai tiek teks pakloti tiems, kurie norės užmesti meškerę prie Šakių ar Jurbarko. Taigi susidaro jau 30 litų. Norint pažvejoti, pavyzdžiui, Šilutės rajone, reikės dar ir respublikinio leidimo, kurio už dyką niekas neduoda. Piniginę reikės labai smarkiai pakrapštyti. Todėl žvejai mėgėjai jaučiasi skriaudžiami”, - sakė pašnekovas.

Didelę patirtį turintis žvejys mėgėjas irgi išjuokė samprotavimus, kad rajonų draugijų skyriams išnuomojus upių ruožus, tvarka ten bus geresnė. “Geresnė ji bus gal tik gamtosaugininkams, nes ne vienas žvejys mėgėjas nuklys į svetimus vandenis, bent jau iš pradžių. O už žvejybą be reikiamo leidimo - neišvengiama bauda; daugiau baudų - geresni gamtosaugininkų darbo rezultatai”, - ironizavo mėgėjiškos žūklės veteranas.

"Kauno diena"