Naujienos

*Aplinkos ministerija informuoja: "Kurapkų pulkeliai labai praretėja žiemą"

Aplinkos miniosterija informuoja (www.am.lt):
Po šaltų, ypač giliasniegių, žiemų Lietuvoje, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, dažniausiai labai sumažėja buvę gausūs kurapkų pulkeliai. Juos praretina šalčiai, maisto stoka ir plėšrūnai. Todėl žmonės turėtų pasirūpinti šiais paukščiais. Prie sodybų, kaimų kurapkoms reikėtų pastatyti slėptuves ir berti joms tinkamą maistą. Derėtų nepamiršti dar vieno būdo – kurapkų pulkelius rudenį sugaudyti ir žiemą palaikyti gerai įrengtuose, saugiuose voljeruose. Taip yra darę medžiotojai Suvalkijoje, Kėdainių bei Panevėžio rajonuose. Čia per žiemą voljeruose žūdavo vos 3-5 proc. paukščių, o kiti pavasarį būdavo grąžinami į jų sugavimo vietas. Medžiotojai turi pasirūpinti ir plėšrūnų, kurie itin pasidarbuoja, kad sumažėtų kurapkų, gausos reguliavimu.

Oficialios apskaitos duomenimis, 1948 m. mūsų šalyje gyveno 875 tūkst., 1950 m. – 138 tūkst., 1960 m. –74,3 tūkst., 1970 m. – 106,3 tūkst., 1975 m.– 108,6 tūkst. kurapkų. Vėliau jų smarkiai sumažėjo: 1980 m. suskaičiuota tik 33,1 tūkst., 1990 m. – 33,7 tūkst., 1995 m. – 52 tūkst., 1997 m. – 37 tūkst. (po to apskaita nebebuvo atliekama). Viena iš priežasčių, kodėl kurapkų nebedaugėjo, – tai, kad žmonės nebekaupė nekultų javų, o laukuose mažėjo šiaudų kūgių. Smarkiai pasidarbavo ir apie 1970 m. labai paplitę mangutai, lapės, kanadinės audinės, akmeninės ir miškinės kiaunės, šeškai. Kadangi saugios kurapkų lizdavietės galėjo būti tik siauruose palaukių želdiniuose ar sodybų pašaliuose, čia plėšrūnai sunaikindavo tas dėtis, kurių atviruose laukuose nesunaikino šienaujanti ar pesticidus purškianti technika. Atviruose laukuose žiemojančios kurapkos tapdavo vištvanagių grobiu.