Naujienos
* Ukmergės miškininkai -pirmaujančių tarpe
Ukmergės miškų urėdija -pirmaujančių tarpe- apie tai rašoma Ukmergės rajono laikraščio "Gimtoji žemė" žurnalisto Juozo Gudeliausko 2005-09-24 straipsnyje Miškas - antrieji girininkijos šeimininkų namai :
Ukmergės miškų urėdija - viena didžiausių Lietuvoje. Jai priklauso daugiau kaip 80 tūkstančių hektarų valstybinių ir privačių miškų, pagal tai tarp 42 šalies urėdijų ją lenkia tik Švenčionėlių urėdija, tačiau pagal kasmet atliekamų darbų apimtis mūsiškė užtikrintai pirmauja Respublikoje.
Urėdijos valdomi miškai driekiasi penkiuose rajonuose - Anykščių, Molėtų, Širvintų, Vilniaus ir Ukmergės, jais rūpinasi 17 girininkijų ir kelių kitų padalinių darbuotojai. Daugiausia - per 40 tūkstančių ha -miškų yra mūsų rajone, jie priklauso 9 girininkijoms, tarp kurių viena didžiausių ir geriausių - Šešuolių, kuriai jau bemaž vienuolika metų vadovauja Lietuvos žemės ūkio universiteto miškininkystės fakulteto auklėtinis, gamtos mylėtojas ir puosėtojas Virginijus Šalčiūnas. Jis noriai mums pasakojo apie nedidelio kolektyvo kasdienybę, laimėjimus, parodė gražiausius girininkijos kampelius.
Kiek iškerta, tiek atsodina
Girininkijos miškų plotas - 4838 ha, iš jų maždaug 2900 ha užima valstybiniai ir 1938 ha privatūs bei numatyti privatizuoti plotai. Miškai padalinti į Petrašiūnų, Kertušos ir Šešuolių eiguvas, kuriose, anot girininko pavaduotojo Vidmanto Vaskelos, sumaniai tvarkosi eiguliai Vytautas Katinas, Alvydas Šimkūnas ir Petras Šimonis. Jie organizuoja miško priežiūros, plynų, sanitarinių kirtimų ir kitus darbus. Kadangi girininkijos miškuose yra nemaži profesionalios medžioklės plotai, čia dirba dar vienas eigulys (jėgeris) Vytautas Dijokas. Jis rūpinasi žvėrių ir žvėrelių šėrimo, populiacijos gausinimo, vadinamųjų komercinių medžioklių organizavimu.
- Kasmet išpjauname daug subrendusių arba kenkėjų, ligų bei amžiaus pažeistų medžių ir pagaminame apie 10-11 tūkstančių kietmetrių padarinės ir malkinės medienos, kurios didžiumą parduoda mūsų girininkija, o kitą dalį - urėdija. Tai vienas geriausių rezultatų tarp urėdijos girininkijų. Ją iš tankmės į miško pakraščius girininkijos traktoriumi MTZ 82 su savikrove priekaba ištraukia arba išveža mūsų darbininkas Ramūnas Kisielius. Kadangi be jo girininkija turi tik du darbininkus Albiną Gudeiką ir Arvydą Petkevičių, miškui kirsti samdome Šešuoliuose įsikūrusias Giedriaus Vaskelos, Mariaus Butkaus ir Antano Juknevičiaus individualias įmones. Jie visi žiemą vasarą puikiai darbuojasi. Beje, pastarosios vyrai kirsdami ar kitaip tvarkydami sausuolius, vėjavartes, kitus rinktiniams sanitariniams kirtimams priklausančius medžius, neretai į pagalbą pasitelkia arkliuką ir nepadarydami miškui žalos juos ištempia į palaukes, - teigė girininkas.
Pasak jo, girininkijos miškuose kasmet plynai arba sanitariškai iškertamas apie 40 ha plotas. Tiek pat miško ir atsodinama, nes girininkija jau bene 11 metų turi savo daigyną, kuriame šeimininkauja Stasė Bakanauskienė - sėja sėklas, ravi tarpueilius, į kitus sklypelius persodina jau ūgtelėjusius daigus. Kasmet jame užauginama apie 50 tūkstančių eglės sodinukų, kurie pasodinami plynai iškirstuose ir išretintuose plotuose. “Kadangi tiek savų daigų girininkijai neužtenka, dar maždaug 50 tūkstančių jų kiekvieną pavasarį parsivežame iš urėdijos medelyno. Iš viso jų pasodiname apie 100 tūkstančių ir visą laiką juos prižiūrime, ugdome, saugome nuo gaisrų. Beje, 1999 ir 2002 metais ne tik atsodinome iškirstus miškų masyvus, bet ir apie 50 ha nenaudojamos žemės apsodinome eglės ir kitomis miško kultūromis. Dabar čia medeliai jau gerokai paaugę, ir formuojasi gražus, perspektyvus miškas”, - džiaugėsi girininkijos vadovas.
Šešuolių girininkas V. Šalčiūnas (kairėje) ir jo pavaduotojas V. Vaskela visuomet kupini gerų sumanymų.
S. Bakanauskienė daigyne praleidžia daug laiko.
Dėmesys ir keliams
Per girininkijos miškus vingiuoja apie 40 kilometrų žvyrkelių ir maždaug 20 kilometrų gruntinių keliukų. Girininko ir jo pavaduotojo teigimu, tiek jie, tiek eiguliai nuolat stebi, kad būtų gera vieškelių bei kitų kelių būklė. “Prireikus mūsų kelius, ypač žvyrkelius, remontuoti, kreipiamės pagalbos į urėdiją, kuri turi transporto padalinį ir tuoj savivarčiais sunkvežimiais priveža pakankamai žvyro, atsiunčia greiderį ar buldozerį jam paskleisti, užlyginti duobes”, - pasakojo V. Šalčiūnas.
Girininkijos vadovai labai patenkinti, kad tiek jų, tiek urėdo Kazio Grybausko, kitų urėdijos atsakingų darbuotojų rūpesčiu užpernai UAB “Ukmergės melioracija” nuo Šešuolių ežero užtvankos iki miško nutiesė 1,2 km, o šiemet per didžiausią girininkijos miškų masyvą - Šešuolių girią - 2,2 km ilgio žvyrkelius, kurių statybai lėšų buvo gauta iš Lietuvos kelių fondo. Be to, šiais metais melioratoriai beveik pusės kilometro naują platų vieškelį su dviem atomašinų stovėjimo aikštelėmis ir keliomis pralaidomis įrengė per Pivonijos seniūnijos Melionių mišką iki pat Alionių tvenkinio. Pastarojo darbus finansavo urėdija. Nūnai melioratoriai vėl darbuojasi Šešuolių girioje, kurioje kitais metais pabaigs tiesti bemaž 800 metrų ilgio naują žvyrkelį.
- Geri ir nuolat puikiai girininkijos miškuose prižiūrimi seni bei statomi nauji keliai - didelis privalumas ir patogumas ne tik mums, bet ir grybautojams, uogautojams, kitiems poilsiautojams. Žinoma, jie tarnauja ir darbininkams vykti į kirtavietes, medienai išvežti, - pasidžiaugė V. Šalčiūnas.
Ne tik mišku ir keliais...
Girininkijos miškuose gyvena daug žvėrių ir žvėrelių, kurių globa ir gausinimu rūpinasi ne tik vietos medžiotojų klubo “Girelė” nariai, bet ir miškininkai, ypač minėtasis eigulys V. Dijokas. “Kadangi mūsų girininkijai priklausančiuose miškų plotuose yra daug įvairių žvėrių, kelis kartus per metus rengiamos profesionalios medžioklės užsieniečiams ir Lietuvos medžiotojams”, - pasakojo V. Šalčiūnas, pridurdamas, kad girininkijos valdose glaudžiasi šimtai šernų, stirnų, lapių, mangutų, vienas kitas briedis. Miškininkai kiekvieną pavasarį ir rudenį apie 12 ha miškuose ir pamiškėse plytinčios nenaudojamos žemės apsėja avižomis, miežiais, rugiais bei žieminiais kviečiais, kasmet žvėrims įrengia 5-6 tokias aikšteles.
Be to, girininkija įvairiomis grūdinėmis kultūromis apsėja ir pamiškėse esančių vietos ūkininkų sklypų pakraščius, į kuriuos bręstant ar subrendus derliui taip pat dažnai užsuka miškų gyventojai ir žymiai mažiau žalos padaro toliau nuo miškų auginamiems sodiečių pasėliams - javams, bulvėms bei daržams. Girininkija likimo valiai laukinės faunos nepalieka ir žiemą. Jos darbuotojai kiekvieną rudenį sukaupia apie 30 tonų įvairių pašarų - šieno, bulvių, pašarinių šakniavaisių, grūdų, cukrinių runkelių atliekų, kuriuos nuo pirmojo sniego iki pavasario veža į šėryklas...
Kyla originalios poilsiavietės
Girininkas parodė dvi iš įdomių šakotų medžių ir kitos medienos girininkijos darbuotojų įrengtas pavėsines - netoli minėto daigyno ir prie per Mėgučių mišką vingiuojančio vieškelio. O iš viso jų girininkijos teritorijoje yra šešios, iš kurių penkios pastatytos per pastaruosius 11 metų. Kiekviena savita, su skirtingais, patogiais lauko baldais, patikimais stogais. Anot V. Šalčiūno, jas girininkijos auksarankiai ir kiti darbuotojai pastatė, kad turėtų kur prisėsti, pasislėpti nuo lietaus, pavalgyti medžiotojai, grybautojai, uogautojai, šiltus pavasario arba vasaros vakarus mėgstantis jame leisti jaunimas. “Deja, niekieno neraginti, savo iniciatyva įrengę šias pavėsines, kurių kiekvienoje gali prisiglausti po keliolika žmonių, prisidarėme ir problemų, nes toli gražu dar ne visi žmonės moka kultūringai ilsėtis, gerbti mūsų kolektyvo pastangas bei jo turtą. Neretai prie pavėsinių paliekama krūvos šiukšlių - tuščių butelių, kitokių atliekų. Piktadariai netgi sudegino prie daigyno esančios pavėsinės originalų nendrių stogą. Vietoj jo teko uždengti kitą, tačiau ne tokį išvaizdų”, - apgailestavo girininkas.
V. Šalčiūno dėka gražu, jauku ir prie girininkijos administracinio pastato, ir jo viduje, kuriame kabinetą puošia prieš jį buvusio girininko Vidmanto Čaikausko nušauto vilko kailis, lūšies iškamša, kiti akcentai. O lauke įrengtas aukštos tujų gyvatvorės supamas poilsio kampelis su ąžuoliniu stalu bei dviem suolais. Aplink pastatą žaliuoja nemažai gerai prižiūrimų vejų, puikiai tvarkomas ir čia pat esantis didelis sodas, kiti želdiniai. Nuo įvažiavimo į girininkiją iki ūkinio pastato, vienoje asfaltuoto keliuko pusėje, baigiama įrengti keliasdešimties metrų ilgio ir kelių metrų pločio nauja veja. Jau vien žvilgtelėjus į šį grožį, susidaro įspūdis, kad čia dirba ir gyvena tikrai gamtą ir tvarką mylintys, kūrybingi žmonės...
Turi ir problemų
Girininkas pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais girininkijos miškuose labai sumažėjo medienos vagysčių, brakonieriavimo atvejų. Tačiau pradėjo džiūti ąžuolynai, kurie užima apie 200 ha plotą. Anot jo, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Šešuolių girininkijoje šiuos medžius įniko pulti lapsukiai, kurie nugraužia didžiumą lapų, ir tvirtybę simbolizuojantys galiūnai pradeda sparčiai nykti. Labiausiai pažeistus tenka pjauti, kasmet jų iškertama apie tūkstantį kietmetrių. “Prieš dešimtmetį daug bėdų turėjome su eglynais, kuriuos labai puolė ir naikino žievėgraužis tipografas. Prieš porą metų nuo kenkėjų ir ligų ėmė nykti uosynai, o dabar - ąžuolynai. Tačiau jeigu sėkmingai įveikėme tas dvi problemas, manau, išspręsime ir trečią, nors ir labai gaila kirsti daugiausiai pažeistus ne tik šimtamečius, bet ir jaunesnius ąžuolus”, - kalbėjo girininkijos vadovas.
