Naujienos

*Tvari miškininkystė ES: žvilgsnis iš Europos Parlamento

2005 m. gruodžio 9–10 d. Vilniuje, Mykolo Romerio universitete vyko Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) kartu su Lietuvos  ieško savininkų asociacija (LMSA) organizuota konferencija „Darni miškininkystė Europos Sąjungoje, Lietuvos pavyzdys: ES veiksmai,  vietinė ekspertizė ir naujos idėjos“, kurioje pranešimą skaitė ir Europos Parlamento (EP) narė dr. Laima Andrikienė (nuotraukoje). Čia pateikiame jos pranešimo „Darni miškininkystė ES: Žvilgsnis iš Europos Parlamento“ santrauką.

EP narė dr. Laima Andrikienė: Miškai Lietuvoje tradiciškai yra svarbi gyvenimo būdo, kultūros, mentaliteto, ūkio dalis, dėl miškų ir apie miškus Lietuvoje kalbama daug, tik gaila, ne visada konstruktyviai, todėl kažin ar galima

buvo rasti geresnę vietą šiai diskusijai, jei ne Lietuvoje.
Kalbėsiu apie ES miškininkystės strategijos (1998 m.), kuri yra pagrindinis dokumentas šiuo klausimu, įgyvendinimą ir Europos Parlamente vykstančią diskusiją šiuo svarbiu klausimu. Nesu Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto ar Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kurie yra pagrindiniai komitetai šiais klausimais, narė, tačiau miškininkų lobby yra pakankamai galingas, ir nedalyvauti šioje diskusijoje yra sunku.

Taip pat patebėsiu, kad turiu ir „asmeninį“ interesą domėtis šia tema. Europos Komisijos komunikate perskaičiau, kad 60 proc. ES miškų yra privatūs, juos valdo apie 15 milijonų privačių savininkų. Vidutinės privačios miškų valdos dydis – 13 ha, bet daugiausia privačių miškų yra mažesni nė 3 ha. Mano mama, kuri paveldėjo mišką, taip pat patenka į šią grupę (mažiau nė 3 ha), taigi esu suinteresuota, kad miškuose būtų tvarka, kad miškų plėtra būtų ir darni, ir tvari.

Šiuo metu Europos Parlamentas nagrinėja Komisijos pranešimą Tarybai ir Europos Parlamentui „Ataskaita apie ES miškininkystės strategijos įgyvendinimą“ ir ją lydintį Komisijos  institucijų darbo dokumentą dėl taikytinų priemonių ir veiklos pagal ES miškininkystės strategiją 1999–2004 m. Čia būtina paminėti ir kitus dokumentus: 2005 m. gegužės 30 d. Europos žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadų dėl „ES veiksmų plano“, 2005 m. birželio 21 d. studijos dėl „Europos miškininkystės strategijos perspektyvų“, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonių dėl jau minėtos strategijos įgyvendinimo ataskaitos. Pridursiu, kad EP rezoliucija dėl ES miškininkystės strategijos įgyvendinimo 2006 m. sausio 25 d. turėtų būti balsuojama EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kuris yra pagrindinis, o po to, vasario ar kovo mėnesį ją svarstys ir balsuos visas Europos Parlamentas.

Kas svarbu Europos Parlamentui? Problemas, klausimus, kuriuos akcentuoja EP nariai, galima būtų apibendrinti taip: tai, visų pirma, susirūpinimas dėl žymaus miško vertybių nykimo ir naikinimo; antra, kiek miškų ir miškininkystės politika turi būti bendra ES politika ar vis tik ši politika turėtų būti daugiau nacionalinė politika, tik geriau nacionalines politikas koordinuojant; trečia, mano, kad efektyviam Strategijos įgyvendinimui būtinas Veiksmų planas, kurį Komisija neatidėliojant turėtų parengti jau 2006 m.; ketvirta, ieško ir bando siūlyti priemones Veiksmų planui, pavyzdžiui, kovoti, užkardyti nelegalų miško ruošimą; ir, penkta (negaliu to nepaminėti), kad kalbant apie ES prioritetus,  konkurencingumą, augimą ir aplinką negalima užmiršti medienos ir miškų mokslinių tyrimų, skirti tam pakankamai dėmesio ir lėšų.

Dabar konkrečiau: išanalizavus Europos Parlamente diskutuojamą rezoliucijos projektą ir kolegų pateiktas pastabas akivaizdūs ir labai konkretūs siūlymai, kuriuos pateikė EP nariai:

• EP apgailestauja, jog nepaisant to, kad Europos miškų zona nuolat didėja, per pastarąjį dešimtmetį miškų aplinkos vertybės pastebimai nyksta, ir ragina Komisiją Veiksmų plane, kuris turėtų būti parengtas 2006 m., nustatyti garantijas, kurios neleistų  miškininkystės sektoriui toliau prisidėti prie žalos gyvenamajai aplinkai ir jos irimo ir kompromituoti ES tikslo sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m. įgyvendinimą.

• EP siūlo pabrėžti, kad ES neturi vystyti bendros miškininkystės politikos, ir kad sprendimų priėmimas šioje svarbioje politikos srityje turi vykti nacionaliniu lygiu.

• Mūsų kaimynų skandinavų atstovai siūlo pabrėžti miškų daugiafunkciškumo svarbą ir konstatuoti, kad miškai atlieka lemiamą ekologinį, socialinį ir ekonominį vaidmenį įgyvendinant svarbius visuomenei tikslus, ir kad tvari miškų plėtra turi būti paremta ilgalaike vizija.

• Skandinavai taip pat pabrėžia, kad ES jau dabar priima daug politinių sprendimų, kurie turi netiesioginę ar tiesioginę įtaką miškams ir miškininkystei, kad Komisija vis dėlto nepakankamai koordinuoja kai kurias politikos sritis, susijusias su miškais. Taip pat  konstatuojama, kad vis dėlto atsirado didelių nesklandumų, derinant įvairius aplinkos politikos tikslus ir miškininkystės veiklos sąlygas, ir kad Komisija turi koordinuoti dabartinę miškų politiką, kad svarbiausiais Komisijos uždaviniais turėtų tapti ligšiolinės miškų politikos koordinavimas ir išankstiniai vertinimai, kad laiku būtų galima atsižvelgti į atitinkamų politinių sprendimų įtaką Europos

miškams ir miškininkystei.

• EP mano, kad turėtų būti sustiprintas Miškų nuolatinis komitetas, siekiant įtraukti pilietinę visuomenę, ir siūlo jam pavesti prižiūrėti rengiamo Veiksmų plano įgyvendinimą.

• EP pastebi ir tai, kad NATURA 2000, ES rūšių biologinės įvairovės ir išsaugojimo apsaugos tinklas, yra svarbi ES žaliosios  insfrastruktūros sudedamoji dalis.

• EP taip pat džiaugiasi Komisijos FLEGT veiksmų planu (Veiksmų planas dėl miškų įstatymo įgyvendinimo užtikrinimo, valdymo ir prekybos), kuris buvo sukurtas, siekiant užkirsti kelią nelegalios miško ruošos problemai.

EP atkreipia dėmesį, kad nelegali miško ruoša, viena vertus, sukelia didelių ekologinių ir visuomeninių problemų, o kita vertus, pažeidžia prekybos mediena ir medienos produktais pusiausvyrą ir lemia ekonominius miškų ūkio nuostolius. EP konstatuoja, kad pažanga užkertant kelią prekybai nelegalia miško ruoša iš esmės susijusi su šią problemą lemiančių veiksnių – netinkamos  nuosavybės teisės, korupcijos ir skurdo – panaikinimu, tačiau pabrėžia, kad savanoriška licencijų sistema nėra pakankama tam, kad problema būtų išspręsta, ir dėl to dar kartą reikalauja išsamaus teisėkūros pasiūlymo, kuris neatsižvelgiant į kilmės šalį, nustatytų draudimą importuoti nelegaliai gautą medieną ir miško gaminius į ES, siekiant skatinti socialiai ir ekologiškai atsakingą miškų valdymą visame pasaulyje. Kai kurie EP nariai mano, kad yra svarbu nustatyti griežtas sankcijas ir bausmes asmenims ir verslovėms, susijusioms su nelegalia miško ruoša.

• Šioje srityje Komisija taip pat prašoma apsvarstyti galimybę pakeisti EB muitų kodeksą ir nelengvatines kilmės taisykles, jas taikyti medienai taip, kad paskutinė šalis, kurioje mediena yra perdirbama iš natūraliųjų išteklių, būtų įpareigota įrodyti žaliavos kilmę ir teisėtumą, siekiant palengvinti draudimo neteisėtai gaunamam importui įgyvendinimą. EP taip pat konstatuoja, kad miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikavimo sistema yra vienintelė tarptautiniu mastu pripažinta sistema, kurią remia medienos įmonės, daugelis gyventojų organizacijų, profesinės sąjungos, taip pat ir aplinkosaugos bei socialinės grupės medieną tiekiančiose šalyse, ir dėl

to teigia, kad visas tiekiamas importas į ES privalo atitikti šią sistemą ir būti pagal ją ženklinamas.

• Ragina Komisiją sudaryti kiekvienam regionui išsamią strategiją, skirtą kovoti su gaisrais ir bendradarbiauti su valstybėmis; mano, kad tokia strategija turi apimti santykius tarp žemės ūkio ir miškų aplinkos, rizikas zonoje ir prevencines priemones, nukreiptas prieš tokias rizikas; prašo plėtoti ir atrasti naujus būdus, kurie užkirstų kelią gaisrams ir padėtų gesinti juos panaudojant palydovines

sistemas bei kitas šiuolaikines technologijas, kurios būtų naudojamos ne tik miškuose, bet ir visuomenės apsaugai.

• Konstatuoja, kad yra būtina nauja finansinė aplinkos priemonė (LIFE +) siekiant apsaugoti visus Europos miškus priemonėmis, suteikiančiomis galimybes stebėti ir užkirsti kelią sąlygų bloginimo veiksniams, įskaitant gaisrus. Tai toli gražu ne pilnas sąrašas problemų, klausimų, kuriuos kelia EP nariai. Tai, žinoma, nepilnas ir pasiūlymų sąrašas, kaip tas problemas galima būtų

ar reikėtų spręsti. O pabaigai paminėsiu tai, ką šiais metais aš pati, kaip šešėlinė ES 2006 m. biudžeto pranešėja pasiūliau ir

gavusi kolegų pritarimą įrašiau į ES 2006 m. biudžetą.

Taigi, savo frakcijos vardu pasiūliau bandomąjį projektą – kovos su gamtinėmis nelaimėmis projektą, kurio lėšos jau 2006 m. būtų skiriamos gamtos nelaimių – miškų gaisrų, potvynių ir pan.  prevencijai. Pabrėžiu: tai ne lėšos Solidarumo fondui, kurios naudojamos pasekmėms likviduoti ar nuostoliams kompensuoti, bet prevencinių priemonių finansavimas. Manau, kad mano pasiūlymas, tegul labai kukliai, bet prisidės prie tvarios miškų ir miškininkystės plėtros.