Naujienos

Eglė MIČIULIENĖ

Netrukus bus rengiama akcija „Miškai 2006“. Jos metu rajono aplinkosaugininkai, policininkai bei urėdijos darbuotojai rengs reidus, gaudys nelegalius miško kirtėjus, vežėjus ir kitus gamtos niokotojus bei pažeidėjus.
Ši akcija, rengiama visoje respublikoje, vyks jau ne pirmus metus. Ji turi ir prevencinę reikšmę, nes akcijos metu ne tik gaudomi bei baudžiami pažeidėjai, bet ir perspėjami dėl nežinojimo žalą miškui darantys žmonės.

Patikrina nuolat
Dabar nemaža dalis miškų jau yra privatūs arba laukia privatizavimo. Šių valdų savininkai ribojami tam tikrų taisyklių ir nuosavame miško plote negali elgtis kaip savo kieme. Už miško nepriežiūrą, kaip ir savavališką medžių kirtimą, savininkai traukiami administracinėn atsakomybėn.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius Liudvikas Puskunigis sakė, jog nelaukia specialių akcijų, kad galėtų nuvažiuoti pasidairyti po miškus. Juos nuolat apžiūri ir urėdijos darbuotojai.
– Žiūrime, ar niekas nebando vogti, ar teisingai kertami medžiai, kokia miško valdos būklė. Ir kone kas mėnesį sulaikome bent po porą pažeidėjų. Iš tiesų ne visi savininkai rūpinasi, ar jų miško plotuose nekertami medžiai. Vienas gyvena toli, kitas – senas, trečias bijo. O valstybei turi rūpėti, nes miškai yra mūsų visų. Tai – nacionalinis turtas. Žalio medžio kirtimas be leidimo – žala ne tik savininkui, bet ir gamtai bei visuomenei, – sakė L.Puskunigis.

Už pažeidimus – baudos
Pasak aplinkosaugininko, dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – tai savavališkas medžių kirtimas, medienos gabenimas arba priėmimas į apdorojimo ar pardavimo vietas be medienos įsigijimo dokumentų. Už tai skiriama administracinė bauda nuo 100 iki 500 Lt.
Už savavališkus kirtimus iki 10 m³ medienos (tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškuose) gresia bauda nuo 200 iki 400 litų, nukirtus 10–100 m³ bauda išauga iki 2000–4000 litų. Gali būti konfiskuoti ir įrankiai, su kuriais padarytas pažeidimas, o privačiuose miškuose – ir mediena arba už ją gautos pajamos.
Taip pat priskaičiuojama žala – 20 litų už kubinį metrą medienos ketvirtos grupės miškuose, jei iškirsta plynai – 40 litų už 1 m³, o saugomose teritorijose ši žala išauga net iki keturių kartų.

Savininkų daugybė
L.Puskunigis mums aprodė, kaip tvarkosi Šūklių miško savininkai. Čia taip pat ne kartą buvo sugauta medžius vagiančių žmonių, nubausti netinkamai biržes kirtę savininkai, iškirtę plynai ir neatsodinę miško šeimininkai.
Šūklių miškas nutįsęs ilga juosta Klausučių seniūnijoje. Beveik visas jis jau privatizuotas: įvairaus dydžio plotus supirkę net apie 50 savininkų. Tarp jų – ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys – įmonės. Yra ir tokių savininkų, kurie gyvena Amerikoje.
– Kitur su užsieniečiais kartais kyla problemų, nes jie, paveldėję mišką, jo netvarko, nesidomi vagiamais medžiais. Pas mus bėdų su amerikiečiais kol kas nėra: jie savo valdas patikėję prižiūrėti kitiems žmonėms, – kalbėjo pareigūnas.
Tik nedidelis kelių hektarų plotas pačiame Šūklių miško gale priklauso valstybei ir yra privatizuotinas.
Šalia senojo miško, kitoje kelio pusėje, auga apie 15 hektarų jaunuolyno. Pagal miškų programą nederlingą žemę urėdija apsodinusi pušelėmis, eglaitėmis ir berželiais – taip plečiami miškai.
Šūklių miškas – nejaunas (60-70 proc. sudaro brandūs plotai), priklauso ketvirtajai miškų grupei, eksploataciniams miškams. Tokiame miške galima kirsti net ąžuolus, kai jie sulaukia šimto dvidešimt vienerių metų.
Eglės tokiuose miškuose kertamos sulaukę 71 metų, pušys – 101, minkštieji lapuočiai – juodalksniai, beržai kertami 61 metų, drebulės – 41 metų. Kertant hektaro plotą jame turi likti ne mažiau kaip septyni medžiai bioįvairovei.

Rūpinasi ne visi
L.Puskunigis sakė, jog dauguma miško savininkų savo valdas stengiasi prižiūrėti tvarkingai, tačiau yra ir apleistų plotų.
– Štai šitą miško plotą reikia valyti, nes eglaitės užstelbtos drebulių, – rodė vyresn. inspektorius. – Tai vadinama šviesinimo-valymo darbais, kurie atliekami jaunuolynuose iki 20 metų (tokiems darbams, kaip ir rinktiniams vėjovartų bei sausuolių kirtimams, leidimų nereikia, bet medyno skalsumas turi likti ne mažiau kaip 0,6). Jei žmogus nesirūpina privataus miško valymu, jam rašomas privalomas nurodymas. Už šio nurodymo nevykdymą jau taikomos nuobaudos.
Pareigūnas parodė ir pavyzdingai prižiūrimą vilkaviškiečio Kazio Vizbaro valdą. Ji tvarkinga, išvalyta, neužgožta krūmynų, išvartų ir menkaverčių medelių.
Greta esanti valda – apleista. Ji, anot L.Puskunigio, priklauso senai moteriškei. Jos vyras miręs, tad mišku nebeliko kam rūpintis. Senutė miško prižiūrėti nepajėgia, tad žadėjo savo valdą parduoti ar perrašyti giminaičiams.
– Čia didelės žalos gamtai nedaroma, bet užaugs tik menkavertis miškas, – sakė L.Puskunigis.

Vyresn. inspektorius L.Puskunigis stabtelėjo ties dviejų miško valdų riba. Čia aiškiai matyti, kurio savininko miškas prižiūrimas, o kurio kenčia nuo sužėlusių drebulaičių.
Romo ČĖPLOS nuotr.