Naujienos

2006.01.06
Šaltinis - Verslo Žinios

Naują komunikatą paskelbusi Europos Komisija ragina šalis skatinti biomasės naudojimą. Lietuvoje energetinių augalų augintojai skundžiasi nepalankiomis sąlygomis ir neįveikiamais biurokratiniais reikalavimais.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2005 m. 11% centralizuotai teikiamos šilumos Lietuvoje buvo pagaminta naudojant biomasę. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2025 m., jeigu valstybė teiks paramą, iš biomasės pagamintos šilumos dalis gali išaugti iki 50% . O Švedija užsibrėžusi iki 2020 m. tapti visiškai nepriklausoma nuo naftos produktų.
“Šiandien Lietuvoje gluosniniais žilvičiais užsodinta apie 70 ha. Tikimės, kad
per šiuos metus jų plotai padidės dar 300 ha. Tačiau pradėti sodinti gluosnius
žemės savininkams kol kas sudėtinga, kadangi jie neturi lėšų pradinėms
investicijoms. Įveisti 1 ha kainuoja ne mažiau kaip 4.000 Lt”, - aiškina
Remigijus Lapinskas, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos
prezidentas.
Žemės savininkai skundžiasi, kad, norėdami gauti paramą gluosnių plantacijai įveisti, priversti nueiti kryžiaus kelius.
Vienas iš nepalankių reikalavimų – palikti nuo kaimyninio sklypo ne mažesnę kaip 25 m pločio apsauginę juostą. Taip iš turimų 10 ha tegalima užsodinti
daugiausia 6 ha.
“Ar kas trejus metus kertamas 6 -7 m aukščio žilvičių miškas gali mesti tokį
šešėlį kaimyno sklypui, kad tam reikia net 25 m apsauginės zonos? Ar nepakaktų 5 m?” - nesupranta p. Lapinskas.
Be to, pasiryžusiems imtis gluosnių auginimo ir gauti paramą tenka parengti
planą, apsilankyti rajono žemės ūkio skyriuje, apskrities nacionalinės mokėjimų agentūros skyriuje, nueiti pas miškotvarkos specialistą urėdijoje.
“Tokio lygio biurokratiniuose brūzgynuose gali įstrigti geriausi norai”, -
piktinasi p. Lapinskas.

Asociacija ieško finansavimo
Asociacijai priklausančios įmonės garantuoja, kad augintojų pajamos bus
gerokai didesnės, nei gaunant išmoką už šienaujamą pievą ar dirvoną. Įmonės
pasirašo ilgalaikes 10 -15 m. produkcijos supirkimo sutartis, pagal kurias
garantuojama kas 3 m. mokėti ne mažiau kaip 1.800 Lt/ha (priklausomai nuo
derlingumo).
Asociacija tariasi su bankais, kad žemės savininkai, turėdami projektą ir
sudarę sutartį, galėtų be jokio užstato gauti trumpalaikę 2 -3 mėn. paskolą, už
kurią gluosniais užsodintų sklypą.
Viena iš asociacijos įmonių, pasak p.Lapinsko, teikia ir agroserviso paslaugą,
kadangi šios veiklos pradininkai skundžiasi, jog, prireikus laukus suarti,
parengti sodinimui – sudėtinga gauti techniką.

Derlių realizuoja sodinukais
VŽ rašyta (2004 02 11), kad sodininkystės ir gėlininkystės UAB "Jūsų sodui"
2003 m. ėmėsi auginti biokurui gaminti skirtus gluosninius žilvičius, kurių
pirmą derlių planavo nuimti 2006 m. Dabar Petras Basalykas, "Jūsų sodui“
direktorius, sako, jog derliaus nuimti neteks, kadangi susidėmėjimas žilvičių
auginimu – didžiulis.
„Dabar gluosnius naudojame kaip sodinamąją medžiagą. Poreikis toks, kad
nespėjame patenkinti. Kitos šalys į biomasę žiūri labai rimtai, o pas mus
vialdžia dar miega - žmonės prastai remiami, paramos programa neišnaudota“, -
priekaištauja p. Basalykas.
Anot jo, nors energetiniai augalai - žemės ūkio kultūra, jie kažkodėl priskirti
miškams, todėl tenka vargti keičiant žemės paskirtį.

Paramos trupiniai
Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, per 2004 m. žemės ūkio paskirties
žemę norintys apželdinti gluosniniais žilvičiais pateikė 4 paraiškas. Už 20,9
ha ploto įveisimą išmokėta 58.672 Lt paramos.
2005 m. , išankstiniais duomenimis, buvo pateiktos 3 paraiškos. Už 13,8 ha
įveisimą išmokėta 40.154 Lt paramos.