Naujienos
*Žmonės švenčia, miškas verkia
Šventės – su vogta žaliaskare
Miškas labiausiai kenčia prieš didžiąsias šventes – gruodį, kai žaibiškai didėja kalėdinių eglučių paklausa. Miško sergėtojų nebestebina nei prekeiviai, turguose pardavinėjantys vogtas eglutes, nei akį draskantys savavališki miško kirtimai.
Piktavalius drausmina nuobaudos
Šiaulių miškų urėdijos vadovas Stasys Pališkis sako prieš kiekvienas šv. Kalėdas patiriąs stresą dėl miške vykstančio savavaliavimo.
„Suprantu, kai žmonės išsikerta eglaitę kitą, bet ne kai daromi ištisi kirtimai, – sako S. Pališkis. – Širdis plyšta ne dėl piniginės žalos, o žalos aplinkai. Žmonės iš miškų tempia pačias dailiausias, dar daug metų sėkmingai augti galėjusias eglutes.“
Visgi urėdas sako, kad eglaites valstybiniuose miškuose savavališkai kertančių asmenų mažėja. Anot pareigūno, prieš kelerius metus spygliuočius kirsdavo ir miesto, ir kaimo gyventojai. Dabar nusikaltimo vietose dažniau nutveriami žmonės iš kaimų.
„Prieš šv. Kalėdas kasmet vykdomi reidai į miškus. Kiekvienas savavališkai nukirtęs eglaitę baudžiamas administracine tvarka. Manau, tai ir drausmina pažeidėjus“, – sako S. Pališkis.
Vagystės pasieks piką
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Raimondo Šiukšterio teigimu, gruodžio mėnesį labiausiai kenčia privatūs miškai.
Kasmet, pasak jo, gyventojai klote kloja žaliaskares iš įvairių miškų, netgi draustinių ar regioninių parkų.
„Tokiems nieko nėra švento, – pasipiktinimo neslepia R. Šiukšteris. – Pateisinčiau, jei būtų kertamos tos eglės, kurios yra silpnesnės arba augančios tankynėje. Tačiau žmonės elgiasi įžūliai: jei tai ne pirkta, o savavališkai kirsta eglaitė, tai kodėl nenukirtus kuo dailesnės ir kuo didesnės?“
Kita problema – eglių šakos. Jas kertantys žmonės nesupranta, kad žala gamtai – taip pat didžiulė. Šakų „genėtojų“ pasiaiškinimai, anot R. Šiukšterio, visada vienodi: anoks čia ir nusikaltimas, kodėl negaudomi tie, kurie sunkvežimiais veža.
„Nulaužta spygliuočio šaka – realus pavojus šiam medžiui nebeišgyventi, nes atsiranda pūvinys“, – sako aplinkos apsaugos specialistas.
Žmonės švenčia, miškas verkia
Miškininkai teigia, kad vietoj savavališkai nupjauto medžio užauginti naują reikia keliasdešimties metų. Norint, kad miškas ne nyktų, o žaliuotų, privalu kiekvienais metais jį atnaujinti.
Valstybinių miškų sergėtojai tvirtina tai darą, tačiau neslepia, kad didžiausia problema – privačių miškų savininkai, kurie nori „ne duoti miškui, o imti iš miško“.
Šiaulių urėdijos vadovas S. Pališkis pateikia skaičius: per metus valstybinių miškų darbuotojai pasodina daugiau kaip devynis tūkstančius įvairių veislių medžių sodinukų, privatūs miškų savininkai – du tūkstančius.
Šiaulių urėdijos vadovas sako, kad miškininkai privalo ne tik rūpintis miško atnaujinimu, bet ir saugoti jį nuo vagių.
Šiaulių centrinėje turgavietėje prekyba kalėdinėmis eglaitėmis įsibėgėja. Prekeiviai sako, kad kol kas prekyba – stebėtinai neaktyvi. Anksčiau žaliaskarių paklausa esą suaktyvėdavo jau pirmosiomis gruodžio dienomis.
Šaltinis "Šiaulių kraštas", Nr. 292