Naujienos

Pasiryžęs žmogus viską gali,
Jis nuskins žvaigždutes nuo dangaus,
Jam plačiosios jūros pavirs srauniomis upelėmis,
Pasiryžk ir tu viską nugalėsi.

Tai tuometinio jauno ariogališkio poeto Algirdo Bitvinsko (1929-1984) žodžiai. Aš tada lankiau šeštą, o jis paskutiniąją Čekuvos gimnazijos klasę. Man jo žodžiai patiko ir jų laikiausi visą gyvenimą.
Man jaunystėje taip pat patiko Maironio žodžiai: “Miškais, lyg rūta, kalnai žaliuoja”. Pradėjus dirbti Raseiniuose 1958 m., o nuo 1960 iki 1994 m. - Ariogalos girininkijoje girininko pareigose, Dubysos šlaitai neatitiko Maironio posmų, buvo pliki, tik kur nekur žaliavobaltalksnių, ievų, gluosnių gojeliai. Mes tuos šlaitus vadindavome “ožkų” ganyklomis.

Pirmaisiais girininkavimo metais ėmėmės želdinimo darbų. Įkūrėme daigyną ir medelyną. Vėliau išplėtėme daigyną iki 3 ha, medelyną  - iki 7 ha. Sodinome egles, pušis su maumedžiu, radome vietos šaltalankiui. Baltalksnynus pertvarkėme įveisdami uosius ir ąžuolus. Netrukus Dubysos šlaitai sužaliavo, pirmiausia ties Ariogala. Dabar nuo Butkiškės iki Betygalos apie 30 km beveik nėra tuščių tarpų, vien žaluma.

Iš visų medžių man labiausiai patiko ąžuolas, o iš spygliuočių - maumedis. Pastarąjį pasiryžau įamžinti Ariogalos žemėje. Studijuodamas ir dirbdamas susipažinau beveik su visomis maumedžio rūšimis.

Maumedžiai užsienyje

Maumedynų pasauliniu mastu daugiausia yra Rusijoje. Čia jie sudaro 40 proc. visų šios šalies miškų. Sukačiovo maumedis auga Rytų Europoje ir Vakarų Sibire. Jo arealas susilieja su Sibiriniu maumedžiu. Jis buvo laikomas Sibirinio maumedžio forma. Tik 1945 m. mokslininkas N. Dylys išskyrė kaip savarankišką rūšį. Porą žodžių apie lenkinį maumedį. Gražiausi ir seniausi šio maumedžio medynai yra Lenkijoje. Savo išoriniais požymiais jis yra panašus į europinį maumedį ir įeina į jo arealą. 1913 m. prof. V. Šaferis jį išskiria kaip atskirą rūšį.

Maumedžiai Ariogaloje

Želdinių su maumedžiu grynų ir mišrių Ariogalos aplinkiniuose miškuose turime apie 50 ha. Lietuvoje aptinkamos aštuonios maumedžių rūšys, o Ariogaloje - šešios.

1965 m., gavę medelių iš Dubravos miškininkų, 2,8 ha plote prie Barsukynės miško įveisėme Lenkinio maumedžio sėklinę plantaciją. Dabar šių medžių vidutinis storis - 28 cm, aukštis - 24 m. Girininkijos parke 1970 m. pasodinome 50 japoniško maumedžio medelių, kuriuos mielai mums davė mano brolis, Skinderiškio parko Kėdainių r. įkūrėjas, Kęstutis Kaltenis. Europinį maumedį 1962 m. įveisėme 4 ha mišriame Barsukynės miške prie girininkijos medelyno. Prie Dubysos 1963 m. priesmėlio dirvoje pasodinome 20 europinio maumedžio medelių. Šiandien jų storis siekia 36 cm, o aukštis - 26 m. Žiūriu su savo gamtos bičiuliais į šiuos medžius ir negaliu atsidžiaugti grožiu - tai stebuklas, kurį sukūrė žmogaus rankos.

Tais metais nemažai pasodinome ir sibirinio maumedžio medelių Peturkšlio miške. Kitų maumedžio rūšių medelynus įveisėme daigyno bei medelyno apsauginėse juostose. Yra dar dvi maumedžių grupės, sodintos seniau. Viena - Bielskio kalne ir kita - Butkiškės kaime, Dubysos šlaite.

Bet labiausia saugome maumedį, augantį Geluvos kaime prie Vlado Bertulio sodybos. Jo storis siekia 100 cm, aukštis - 30 m. Tai stambiausias maumedis Ariogalos krašte.

Dar daug galėčiau suminėti vietovių, kur auga šie gražūs, mūsų pamilti ir puoselėjami maumedžiai. Visi jie įveisti 1960-1999 metais, man vadovaujant Ariogalos girininkijos kolektyvui. Nuo 1994 metų išėjau į pensiją, bet iki šiol negaliu pamiršti sodintų maumedžių ir žmonių, dirbusių kartu su manimi.

Tegul ošia maumedynas ir mena žmones, padėjusius maumedžiams įleisti šaknis į Ariogalos žemę.

D. Žvirblio nuotraukose:
Algirdas KALTENIS
Tegul ošia girios ir mena žmones, padėjusius maumedžiams įleisti šaknis į Ariogalos žemę.

Informacijos šaltinis: http://www.klajoklis.lt/teviskesgamta