Naujienos

*Akis į akį su nusikaltėliais gamtai

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Artūras DAUBARAS atsako į “Tėviškės gamtos” žurnalisto Juozo STASINO klausimus.

- Baigiantis rugsėjui prasidėjo akcija “Lašiša - 2005”, kurią jau ketvirti metai rengia Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Laikraščio skaitytojai domisi šių akcijų tikslais, rezultatais ir klausia, ar šios akcijos veiksmingos.

- Šiųmetė akcija, skirtingai nuo ankstesnių, rengiama telkiant visą dėmesį pagrindinei šalies lašišų ir šlakių nerštavietei - Žeimenai. Pagal parengtą akcijos planą aplinkos apsaugos pareigūnai visą parą budi prie šios upės ir jos intakų. Taip bus dirbama visą mėnesį. Akciją baigti buvo numatyta spalio 30 d., tačiau dabar matome, kad dėl šilto rudens ją reikės pratęsti, nes lašišų ir šlakių nerštas nesibaigs. Šios žuvys neršia esant vandens temperatūrai ne aukštesnei kaip 10 laips. šilumos.

Akcijos vieta yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje, todėl šios institucijos pareigūnams tenka didžiausias darbo krūvis ir atsakomybė, tačiau jiems į pagalbą ateina ir Alytaus, Panevėžio, Kauno bei Utenos regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojai. Mums padeda ir Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono bei Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato žmonės.

Apie šios ir ankstesnių akcijų rezultatus kalbėti dar anksti, nes jos yra grynai prevencinio pobūdžio. Ichtiologijos mokslo specialistai gruodžio mėnesį atliks lašišų bei šlakių nerštaviečių monitoringą, suskaičiuos šių žuvų rituolius, tuomet ir galėsime atsakyti į klausimą, ar akcijos pasiteisino.

- Pastaraisiais metais pagerėjo miškų įstatymo vykdymo kontrolė. Visuomenė vis rečiau išgirsta apie savavališkus miškų kirtimo atvejus, nusikalstamą miškų grobstymo veiką. Ar tai įstatymų griežtinimo rezultatas, ar Jūsų vadovaujamos inspekcijos, miškų kontrolės institucijos ryžtingų veiksmų rezultatas?

- Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų ir policijos pareigūnų bendrų pastangų dėka pavyko sumažinti neteisėtų kirtimų miškuose atvejų skaičių ir išsaugoti nemažai vertingos medienos. Pavyzdžiui, 2001-2004 metais neteisėti miško kirtimai privačiuose miškuose viename tūkstantyje hektarų miško vidutiniškai sumažėjo nuo 79,3 ktm (2001 m.) iki 48,6 ktm (2004 m.). Per šių metų pirmą pusmetį privačiuose miškuose neteisėtai iškirstos medienos kiekis sumažėjo 58 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Kyla klausimas, kas lemia tokius gerus poslinkius. Priežasčių yra daug, tačiau svarbiausios šios: pagerėjo prevencinė miškų kontrolė, privačių miškų valdų inspektavimas; pareigūnai gali pasinaudoti Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie suteikia informaciją apie privačias miško valdas ir jų savininkus. Be to, kompiuterizavome leidimų miškui kirsti išdavimo tvarką, įgyvendinome nelegalių kirtimų bei kitų miško pažaidų programą, sukūrėme privačių miškų naudojimo, atkūrimo registravimo sistemą, pareigūnams organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus, didesnį dėmesį skiriame teisės aktų parengimo ir priėmimo klausimams. Gerai parengti įstatymai suteikia galimybę efektyviau vykdyti miškų kontrolę.

Miškų grobstytojams bei miškų įstatymo pažeidėjams sutramdyti organizuojame akcijas “Miškas”, reidus. Akcijų ir reidų metu pareigūnai lankosi privačiose miško valdose, tikrina medienos įsigijimo, gabenimo autotransportu bei kitomis priemonėmis dokumentus, medienos apskaitą lentpjūvėse. Tačiau mes nesiekiame pagerinti kontrolę vien tik policinėmis priemonėmis. Dažnai susitinkame su miškų savininkais, geranoriškai konsultuojame juos ne tik teisiniais klausimais, bet patariame, kaip geriau tvarkyti privačius miškus. Mūsų žmonės gerai supranta aplinkosauginio darbo kompleksiškumo reikšmę. Todėl norėčiau pakviesti visus glaudesniam bendradarbiavimui. Tik bendromis pastangomis galėsime įveikti mūsų visuomenėje subujojusias gobšumo, įstatymų nihilizmo, gamtos niokojimo apraiškas.

- Atliekų tvarkymas - vienas aktualiausių aplinkosaugos problemų. Kaip Jūsų žinyba koordinuoja ir valdo šios problemos sprendimo kelius?

- Atliekų valdymas, kaip prioritetinė sritis, apibrėžiama Aplinkos ministerijos programiniuose dokumentuose bei kituose veiklos planuose.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija savo struktūriniams padaliniams nurodė, kad atliekų, ypač pavojingų, tvarkymo kontrolė yra viena svarbiausių veiklos sričių. Todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, spręsdami atliekų tvarkymo klausimus, visuomet privalo būti budrūs ir ryžtingi, ypač kai kalbama apie pavojingas atliekas.

Vadovaujantis Aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 327 patvirtinta “Kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarka”, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija parengė rekomendacijas “Dėl kontroliuojamų objektų sąrašų sudarymo ir patikrinimo planų rengimo”. Šiose rekomendacijose pasakyta, kad, sudarant ir tvirtinant agentūrų (inspektorių) kontroliuojamų objektų patikrinimo planus 2005 m., objektai, kuriuose kaupiasi pavojingos atliekos arba kitokių atliekų žymesni kiekiai, turi būti dažniau tikrinami. Nustačius, kad juose  nesilaikoma atliekų tvarkymo reikalavimų, taikomos griežtos poveikio priemonės. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija apie šių objektų kontrolę pastoviai gauna  informaciją, ją analizuoja ir priima sprendimus. Turime ir kitų būdų atliekų tvarkymui kontroliuoti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, įmonės kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją. Atsakinga už licencijų išdavimą yra Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Pagal atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles Aplinkosaugos inspekcijoje išnagrinėjamas įmonės Gamtos išteklių naudojimo arba Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Vietoje patikrinama, ar objektas atitinka leidime nustatytas atliekų tvarkymo sąlygas, įvertinama, ar tinkamai sudaryti atliekų šalinimo reglamentai, ar yra draudiminės garantijos, kad atliekos bus sutvarkytos įmonei nutraukus veiklą ar jai bankrutavus. Taip pat išsiaiškinama, ar įmonės darbuotojai, atsakingi už darbų organizavimą bei tiesiogiai tvarkantys atliekas, turi reikiamą kvalifikaciją ir t. t. Šiuo metu Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija yra išdavusi licencijas 129 įmonėms.

Kaip matome, šis kontrolės mechanizmas nėra jau toks paprastas ir jis turėtų veikti efektyviai, tačiau jį įgyvendinant visko pasitaiko.

Aplinkosaugos pareigūnai per pirmą šių metų pusmetį planavo atlikti 3235 pramonės ir kitokių taršių objektų patikrinimą ir šį planą jie beveik pilnai įvykdė. Be to, buvo atlikti dar 582 neplaniniai patikrinimai.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos darbą vaizdžiai iliustruoja skaičiai. Vien per 2005 metų pirmą pusmetį aplinkosaugos pareigūnai išaiškino 10272 aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, tarp jų: 642 pareigybinius, 798 atmosferos apsaugos, 1058 vandenų apsaugos, 1161 atliekų tvarkymo, 709 kraštovaizdžio apsaugos, 1827 miškų, 3860 gyvūnijos apsaugos ir 217 kitų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų. Atrodo, tik sausi skaičiai, bet giliau į juos pažvelgęs, gali pasakyti, kokį  didžiulį ir atsakingą darbą dirba mūsų pareigūnai, saugodami šalies gamtą, aplinką ir, svarbiausia, žmonių sveikatą.

- Brakonieriai, miško grobstytojai, kitokio plauko aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjai apsiginklavę šiuolaikinėmis priemonėmis, o sakykit, kokiomis priemonėmis aprūpinate aplinkos apsaugą ir miškų kontrolę vykdančius pareigūnus?

- Šalyje gyvūnijos išteklių apsaugą tiesiogiai vykdo virš 50 valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurių kontroliuojamoje teritorijoje (be Baltijos jūros) yra 2791 ežeras (91,4 tūkst. ha), didesnis nei 0,5 ha; 1159 tvenkiniai ( 24 tūkst. ha), didesni nei 0,5 ha; 5463 upės ( 39 tūkst. km), ilgesnės nei 3 km arba svarbios ekologiniu ir kultūriniu požiūriu bei Kuršių marios (41 300 ha). Per pusantro tūkstančio vandens telkinių yra išnuomota verslinei bei mėgėjiškai žvejybai. Šalyje yra 897 medžioklės plotų vienetai, kuriuose medžiojamųjų gyvūnų išteklius naudoja per 30 tūkst. medžiotojų. Taigi, kaip matome, esame turtingas vandenų ir medžioklės plotų kraštas. Bet žmonių, norinčių pasigvelbti gamtos turtus sau, taip pat yra nemažai. Todėl gyvosios gamtos apsauga yra labai svarbi ir sunki mūsų darbo sritis.  Norisi pasidžiaugti, kad ir joje baigiame įvesti tvarką. Labai efektyviai veikia aplinkos ministro patvirtinta aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimu įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarka. Kadangi nemažai pažeidėjų būna ratuoti, valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikta teisė stabdyti ir apžiūrėti transporto priemones. Jeigu vairuotojas nepaklūsta reikalavimui sustoti, pareigūnas turi teisę persekioti jį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės automobiliu, įjungęs mėlynos spalvos švyturėlį ir specialius garso signalus. Pernai valstybinėms aplinkos apsaugos inspekcijoms nupirkome 17 naujų automobilių “Niva”, o šį rudenį aplinkos ministras Arūnas Kundrotas visureigių “MITSUBISHI” raktelius įteikė dar dvidešimt šešioms aplinkosaugos inspekcijoms. Naujieji automobiliai įsigyti konkurso tvarka ir pritaikyti aplinkosaugos pareigūnų darbui. Naujieji padidinto pravažumo automobiliai pažymėti skiriamaisiais ženklais, turi specialią garso įrangą, švyturėlius, juose yra mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, filmavimo kameros, naktinio matymo žiūronai.

Kauno ir Klaipėdos regionų aplinkos apsaugos departamentams perduoti konkurso keliu įsigyti du sniegaeigiai “Yamaha”.

Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aprūpinami ir tarnybiniais ginklais bei šoviniais.

Siekdami, kad valstybinė aplinkos, miškų ir gyvūnijos apsaugos kontrolė būtų veiksminga bei atitiktų visus ES keliamus reikalavimus, mes ir ateityje aprūpinsime pareigūnus šiuolaikinėmis apsaugos ir kontrolės priemonėmis. Taigi sulaukėme laikų, kai už aplinkosaugą ar gyvąją gamtą atsakingas pareigūnas nebebijos miške ar paežerėje akis į akį susidurti su įžūliais brakonieriais ar kitokiais aplinkosaugos įstatymų pažeidėjais.

Baigdamas noriu padėkoti visiems valstybiniams aplinkosaugos inspektoriams, jų pagalbininkams už atliekamą nelengvą, bet kraštui, jo žmonėms labai reikalingą darbą.

- Dėkoju už išsamius atsakymus.
_________________________________________
Informacijos šaltinis: Laikraštis "Tėviškės gamta"