Naujienos

Vakar, 2005-10-27,  sostinėje susirinkę šalies urėdijų, medienos perdirbimo įmonių atstovai ir eksportuotojai aptarė prekybos apvaliąja mediena ypatumus, darnaus ūkininkavimo principus, kertamų ir atsodinamų miškų tendencijas, pareiškė pastabų apie naująsias prekybos apvaliąja mediena taisykles, praneša dienraštis Verslo žinios.

Benjaminas Sakalauskas, generalinis miškų urėdas, pasitarime sakė, kad pastebima didėjanti medienos atliekų paklausa. Tokias atliekas galima naudoti biokurui gaminti ir kt. tikslais. O kitąmet, Generalinės miškų urėdijos duomenimis, planuojama parduoti 67.900 m3 šių atliekų.

Medienos rezervas
Donatas Dudutis, Aplinkos ministerijos (AM) Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas, sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalys narės pačios atsakingos už miškų prieaugio ir iškertamų plotų santykį.
AM atstovas skaičiuoja, kad mūsų šalies miškų prieaugio ir sunaudojimo balansas sudaro 60% ir nedaug atsilieka nuo 15 ES šalių vidurkio (61%). Didžiausias miškų prieaugis, anot p. Dudučio, fiksuojamas Skandinavijos šalyse.
Lietuvoje daugiausia medžių iškertama valstybinės reikšmės ir privačiuose miškuose. Savotišku medienos rezervu p. Dudutis vadina rezervuotų nuosavybės teisei atkurti miškų plotus, kurie šiuo metu yra beveik nenaudojami ir nekertami.
"Pasibaigus žemės reformai šie plotai pateks į privačių savininkų rankas ir tuomet medžių juose bus iškertama daugiau", - pažymi AM atstovas. Šiuo metu, pabrėžia jis, mūsų šalies miško išteklių naudojimas atitinka darnaus miško išteklių naudojimo kriterijus.
Pasak p. Sakalausko, Lietuvoje neįgyvendinama miškų veisimo žemės ūkio paskirties žemėje programa. Jis sako, kad ne visi šiam tikslui skirti ES pinigai mūsų šalyje yra panaudojami.

Baiminasi intensyvaus kirtimo
2003 m. AM apklausos duomenimis, 63% Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų šalyje yra pakankamai miškų, 23% – kad per mažai. Tačiau p. Dudutis sako, kad nerimauti verčia kiti apklausos duomenys. 43% apklaustųjų nurodė, kad šalies miškai prižiūrimi blogai. Kad miškais rūpinamasi tinkamai, mano 31% šalies gyventojų. Pagrindine problema, AM duomenimis, apklaustieji laiko intensyvų miškų kirtimą.
Ponas Dudutis mano, kad tokią nuomonę formuoja tai, jog pramonininkai daugiausia savo produkcijos realizuoja ne Lietuvoje.
"Skandinavijos medienos perdirbėjai taip pat didžiąją dalį produkcijos eksportuoja, tačiau tose šalyse visuomenės požiūris į miškų kirtimą kitoks", - sako p. Dudutis. Anot jo, teigiama Lietuvos gyventojų nuomone apie medienos eksportą turėtų rūpintis ir patys pramonininkai.
Ponas Sakalauskas, apžvelgdamas ateinančių metų prognozuojamus apvaliosios medienos pardavimus, sakė, kad 2006 m. medienos numatyta parduoti 2% mažiau nei šiemet (atitinkamai 2,59 mln. m3 ir 2,65 mln. m3).
Anot jo, Lietuvoje parduodamos medienos kainos artimos kaimynių Latvijos ir Estijos kainoms. Ponas Sakalauskas skaičiuoja, kad medienos kainas šiemet kėlė smarkiai brangęs dyzelinas. Urėdijos taip pat turi investuoti į miško kelių tiesimą ir remontą bei kt.