Naujienos

„Molėtų vilnis“

2005 m. spalio mėn. 21 d.

Miško savininko pranašumą įrodo ne tik valdos dydis, o žinių gylis

Nijolė Antanavičienė

Smulkūs ūkiai ir tokios pat miško valdos, kurios privačios nuosavybės teisėmis priklauso Molėtų rajono gyventojams, verčia juos ieškoti būdų, kaip geriau rūpintis privačiu mišku. Didmiesčiuose gyvenantys miško savininkai paprastai patys ieško informacijos ir konsultacijų, o kaimų gyventojams būtinoji informacija yra siūloma, plečiant jų apmokymą. Šį rudenį nuo spalio 10 iki 18 dienos surengti Rudesos girininkijoje teoriniai ir praktiniai mokymai sudomino dvidešimt vieną miško savininką, pareiškusį norą įsigyti ne tik žinių minimumą, bet ir teisę pačiam ženklinti medžius savo miške. Domėjimąsi paskatino ir prieš kelerius metus tokiuose kursuose įgiję reikalingų žinių apie miško tvarkymą kaimynai, pažįstami bei šį rudenį surengtos „Miško dienos 2005“ Alantos ir Suginčių seniūnijose. Apie tai pasakoja MSK „Aukštaitijos šilas“ administratorė Vilma Židonienė.

Pirmoji diena prasidėjo supažindinant su pagrindiniais LR įstatymais (Miškų, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais), Lietuvos miško savininkų asociacijos veikla, Pranešėja buvo viešosios įstaigos „Privačių miškų plėtros centro“ direktorė Jūratė Jankauskienė. Utenos miškų urėdas Stasys Kvedaras, kurio urėdijoje buvo 70 tūkst. ha miškų, o liko tik 15,5 tūkst. ha (apie 30 tūkst. ha jau yra privatūs, o 24 tūkst. ha – rezerviniai), nenutylėjo nei problemų, nei patarimų miško savininkams. Vienas iš jų – miškus naikinantys gaisrai ir miško vagys. Tiesa, dabartiniu metu miškininkai susiduria ir su intensyviu miškų, ypač esančių šalia gyvenviečių, sodų bendrijų, šiukšlinimu.

Urėdas teigė, kad privatūs žemės ir miško savininkai turėtų labiau suprasti vieni kitus ir urėdijų problemas, kurios galėtų būti išsprendžiamos susitariant. Sugrąžinus privačią žemės nuosavybę prie miškų, o žemėtvarkos projektuose nesant nuorodų į nustatytus bendro naudojimo servitutus – kelius - neretai miškininkai, paruošę medieną miško valdose, negali jos išvežti dėl kitų žemės savininkų protestų. Šiukšlinimo pėdsakų, mokė urėdas, galbūt galima išvengti, miško valdas paženklinant lentelėmis, jog tai – privatus miškas. Tokiu atveju ir patys savininkai turėtų dažniau apsilankyti miško valdoje ir stebėti jos būklę. Tai kažkiek sudrausmintų miško lankytojus. Bet primindamas apie tokias priemones, urėdas S. Kvedaras kategoriškai pasisakė prieš bet kokias tvoras ir užtvaras miške ar kelyje į jį.

Nors apie ES struktūrinius fondus, kuriais pasinaudojus galima apželdinti žemės ūkio paskirties žemę mišku ir gauti šimtaprocentinę kompensaciją bei vėliau ir išmokas daug rašyta ir kalbėta, miško apsaugos, miško atkūrimo ir rekreacijos inžinierė Dalia Pelėdienė dar kartą priminė, kodėl nedera atidėlioti apželdinimo tolesniam laikotarpiui, nes, kaip žinia, ateityje ne visi atlikti darbai bus kompensuojami šimtu procentų.

Net kelias dienas praktinius užsiėmimus vedė kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ direktorius Saulius Tirevičius. Dalį laiko kartu su juo kursų dalyviai praleido Rudesos girininkijos miško biržėje, kur teorines žinias galėjo patikrinti praktikoje visi, kas norėjo. S. Tirevičius aiškino, kaip iškasti sodmenis ir transportuoti, kur juos laikyti iki sodinimo, kaip sodinti kirtavietėse ir vietose, kur iki tol miškas neaugo, kokia turi būti miško priežiūra. Nemažai laiko buvo skirta ir miškotvarkos projekto analizei, miško savininkai mokyti atsirinkti kirstinus medžius, nustatyti medienos sortimentus ir tūrį. Kursų pabaigoje pasirodžiusi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros valstybinė inspektorė Regina Burbienė nemažai informacijos gavusiems klausytojams patarė neįsismaginti ir laikytis leidimų išdavimo miškui kirsti tvarkos, nurodė, kokių dokumentų reikia gabenant medieną. Numatytos už pažeidimus (blogai atliktus darbus, neatkurtą laiku iškirstą mišką) baudos – neišvengiama informacijos pateikimo dalis.

Paskutiniąją dieną surengtas klausytojams egzaminas buvo rezultatyvus. Jų žinias patikrinę S. Tirevičius, R. Burbienė ir D. Pelėdienė jas įvertino gerai. 21 miško savininkui buvo išduoti pažymėjimai, kurie suteikia teisę ženklinti medžius nuosavame miške. Tam darbui jie užsisakė ir žymeklių.