Naujienos

*Kompensacija energetinių plantacijų įveisimui

Šiemet ūkininkai bei žemės savininkai, norintys jau kitais metais imti veisti gluosnių plantacijas bei gauti Vyriausybės numatytą kompensaciją energetinių plantacijų įveisimui (iki 5 345 Lt. vienam hektarui), turi iki gruodžio 30 d. pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pagal pateiktas paraiškas Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija (LBGTA) nustatys sekančių metų gluosnių sodinukų poreikį, o biokuro gamybos įmonės įsigis specialią įrangą mechaniniam gluosnių sodinimui. LBGTA ir jai priklausančios įmonės teiks informaciją, kaip parengti reikalingą dokumentaciją bei projektus.

„Neabejojame, jog veisti energetines plantacijas Lietuvos ūkininkams yra perspektyvu ir finansiškai naudinga, bei manome, jog galime ženkliai prisidėti prie biokuro rinkos vystymo panaudodami visoje šalyje išplėtotą struktūrą bei turimą patirtį“, sako LR Žemės ūkio rūmų pirmasis vicepirmininkas Pranas Žymančius.
Lietuvos biokuro rinka nuolat auga bei turi neabejotinas plėtros perspektyvas. Šiuo metu naudodamos ekologišką biokurą šilumą gamina apie 200 katilinių visoje šalyje, kurios tiekia apie 11 proc. visos Lietuvoje pagaminamos šilumos energijos. LR Strateginėse šilumos ūkio vystymo kryptyse numatyta, jog naudojant atsinaujinančius energetinius šaltinius, 2010 m. Lietuvoje turės būti pagaminama 17 proc., o 2020 m. – 23 proc. šilumos energijos. Nors šiuo metu kaip biokuro žaliava dažniausiai naudojamos medienos atliekos, tačiau augant rinkos poreikiams, būtina galvoti apie alternatyvius biokuro resursus – miško kirtimo atliekas, šiaudus, gluosnius, daugiametes žoles.

LBGTA priklausančios biokuro gamybos įmonės pasirengusios su energetines plantacijas veisti nusprendusiais ūkininkais pasirašyti ilgametes žaliavos supirkimo sutartis bei ją supirkti už garantuotą, o ateityje neabejotinai dar augsiančią kainą.

„Biokuro rinkos plėtra – strateginis mūsų valstybės tikslas, nes atsinaujinantys energijos šaltiniai garantuoja energetinę šalies nepriklausomybę nuo įvežtinių kuro žaliavų, sukuria papildomas darbo vietas bei pajamų šaltinius kaimo vietovėse, teigiamai veikia aplinką“, sako LBGTA prezidentas R. Lapinskas. 

Anot jo, puikus pavyzdys mūsų šaliai – Švedija, kurioje jau dabar žaliuoja 20 tūkst. ha energetinių plantacijų. Tad seminaro organizatoriai į šiandien Kaune surengtą seminarą pirmą kartą Lietuvoje savo patirtimi su potencialiais gluosnių augintojais pasidalinti pakvietė Švedijos Upsalos universiteto mokslininkus M.Ramstedt bei P. Nejad, kurie Švedijos energetinių plantacijų projektuose dalyvauja nuo pačios jų pradžios.

Biokuro poreikis, tendencijos, supirkimo garantijos
Remigijus Lapinskas,  Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos prezidentas
ES parama trumpos apyvartos (plantacinių) želdinių įveisimui
Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas

Daugiau informacijos:
LMSA administracijos biuras