Naujienos

*Miškų savininkai, biokuro gamintojai bei šilumos tiekėjai vienija jėgas

Šiandien Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija (LBGTA) bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pasirašė sutartį, žyminčią ilgalaikį šių organizacijų bendradarbiavimą, skatinant strateginės Lietuvos ūkio šakos – biokuro gamybos ir panaudojimo – plėtrą. Biokuro rinkos dalyvius vienijančių organizacijų vadovai įsitikinę, jog tik sutelkus jėgas pavyks pasiekti valstybės mastu iškeltą tikslą – naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius iki 2010 m. Lietuvoje pagaminti  17 proc., o 2020 m. – 23 proc. šilumos energijos.

„Šiandien Lietuvoje 11 proc. šilumos energijos pagaminama naudojant vietinį biokurą. Kitaip tariant, 11 proc. sumažėjo Lietuvos energetinė priklausomybė nuo įvežtinio kuro. Tačiau norint pasiekti Strateginėse šilumos ūkio vystymo kryptyse užsibrėžtus tikslus, tolimesnė biokuro rinkos plėtra nebeįmanoma be aktyvaus visų biokuro rinkos dalyvių – biokuro resursų savininkų bei valdytojų, biokuro gamintojų ir centralizuotos šilumos energijos gamintojų – aktyvaus bendradarbiavimo bei veiksmų koordinavimo“, - sako LBGTA prezidentas bei už bioenergetikos veiklą atsakingas „Rubicon group“ valdybos narys Remigijus Lapinskas.

Sutartį pasirašiusių asociacijų vadovų įsitikinimu, jau šiandien būtina rūpintis, kaip ateityje bus užtikrintas biokuro resursas didėjant biokuro poreikiui. Lietuva turi didelius, tačiau tinkamai neišnaudojamus biokuro rezervus – miško kirtimo atliekas, kurių iš kasmet Lietuvoje susidarančių daugiau nei 2 mln. kietmetrių apie 0,8 mln. kietmetrių galėtų būti panaudota biokuro gamybai, iki pusės milijono hektarų nedirbamų žemės plotų, kuriose galima įveisti energetines gluosnių plantacijas, iki 25 tūkst. ha jaunuolynų, kuriuos retinant susidarytų iki 0,6 mln. kietmetrių smulkios medienos masės biokurui, ir kita.

„Privačių miškų savininkai, kurių mūsų šalyje priskaičiuojama per 230 tūkstančių, iki šiol nepakankamai išnaudoja galimybes uždirbti papildomų pajamų, parduodant miško kirtimo atliekas biokuro gamintojams. Svarbu pažymėti ir tai, kad biokuro rinkos plėtra neįmanoma be tinkamo Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų dėmesio. Sektinas Lietuvai  pavyzdys yra ES šalyse skiriama parama jaunuolynų ugdymui ir biokuro žaliavos gamybai juose, plačiai praktikuojama Skandinavijoje“, sakė LMSA valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

„Centralizuoto šildymo gamintojai Lietuvoje jau prieš keletą metų įvertino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo šilumos gamybai privalumus. Šiuo metu naudojant biokurą šilumos energiją gamina apie 200 katilinių mūsų šalyje. Tačiau norint plėsti biokuro panaudojimą, gaminti „žaliąją“ energiją didelių miestų šilumos ūkiuose, veiksmų su kitais biokuro rinkos dalyviais koordinavimas tampa vienu pagrindinių mūsų uždavinių“, - teigia LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

LMSA, LBGTA bei LŠTA sutartyje numatytas organizacijų keitimasis informacija, bendrų susirinkimų bei seminarų rengimas, Medienos biokuro komiteto iš šalių deleguotų atstovų sudarymas prie LMSA valdybos, LBGTA atstovo integravimas į LŠTA struktūrą, visapusiškas biokuro žaliavos tiekimo populiarinimas tarp miško savininkų, visuomenės informavimas apie Lietuvai strateginę biokuro rinką.

Sutartį pasirašiusių organizacijų vadovų teigimu, biokuro panaudojimo plėtra naudinga tiek atskiriems miškų savininkams, tiek ir visos šalies ūkiui, nes taip mažinama Lietuvos priklausomybė nuo įvežtinių kuro žaliavų, kuriamos naujos darbo vietos bei pajamų šaltiniai kaimo vietovėse. Katilinėse deginamas biokuras taip pat nedidina pasaulinio šiltnamio efekto, todėl išsaugoma švaresnė aplinka. Miškų išvalymas nuo menkaverčių kirtimo atliekų bei nevertingos augmenijos, kuri panaudojama biokuro gamybai, gerina miškų priešgaisrinį atsparumą.

LMSA, LBGTA, LŠTA informacija