Naujienos

Išgelbėti medžių neįmanoma

Žemaitijos soduose pokši kirviai ir rūksta dūmai. Taip bandoma kovoti su sparčiai plintančia bakterine augalų liga, keliančia grėsmę vaismedžiams bei kitiems augalams.
Jos židinių aptikta Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus regionuose, tačiau rimčiausia padėtis yra Žemaitijoje.
Mėgindami sustabdyti degligės bakterijų plitimą, žmonės kerta ir degina ne tik užkrėstus augalus, bet ir ištisus sodus.
Degligės ženklų pirmiausia pastebėta šį pavasarį sode netoli Rietavo. Augalų veislių tyrimo stoties sode ėmė vysti ir juoduoti obelų šakų ūgliai, džiūti pumpurai, žiedai. Prieš 43 metus sodinti vaismedžiai visiškai sunyko.

Pirmiausia nurinko obuolius

Valstybinės fitosanitarinių tyrimų laboratorijos specialistai nustatė, kad sode vaismedžiai žūva pažeisti degligės bakterijų. Tirti buvo paimti mėginiai ir iš vaismedžių, esančių Vatušių kaimo gyvenvietės sodybose. Čia rasta degligės bakterijomis užkrėstų obelų ir kriaušių. Rietavo sodus prižiūrinčios Jovitos Steponavičiūtės teigimu, šių metų obuolių derlius į nuostolius nebuvo nurašytas, kadangi ligos pažeisti vaismedžiai su šaknimis raunami ir deginami tik nuskynus obuolius. „Mūsų žiniomis, ši liga per vaisius neplinta“, – sakė agronomė.

Sodas – jau pasmerktas

„Vienintelis būdas ligos plitimui stabdyti – sunaikinti visus užkrėstus augalus“, – aiškino Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Telšių regiono augalų apsaugos ir karantino punkto vedėjas Leonas Staponkus. Bakterijas ant sveikų medžių gali pernešti netgi vabzdžiai arba vėjas, tačiau degligė dažniausiai plinta per užkrėstus sodinukus. Šiuo metu jau iškirsta ir sudeginta 4 hektarai Rietavo augalų veislių tyrimo stoties sodo. Iki lapkričio 1-osios bus sunaikintas visas sodas.

Gyventojams dalija pranešimus

Savo sodus bei kitus pavojingos ligos pažeistus erškėtinių šeimos augalus – obelis, kriaušes, svarainius, avietes – privalės sunaikinti ir Vatušių kaimo gyventojai. Šio kaimo gyventojams dalijami pranešimai, kurie jų sodybų vaismedžiai turės būti išrauti ir sudeginti. „Jei lieps išrauti, išrausiu. Juk iš nudžiūvusios obels naudos nebus“, – numojo ranka šio kaimo gyventojas Stasys Savickis, kurio kieme buvo aptikta degligės bakterijomis užkrėstų vaismedžių.

Užkratas atkeliavo iš Vakarų

Iš kur į Lietuvą pateko sodus ir medelynus naikinanti bakterija, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos karantino skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Lapinskas tvirtina, kad į šį klausimą bus galima atsakyti tik atlikus išsamius tyrimus. Lietuvos verslinių sodų asociacijos direktoriaus Dariaus Kviklio teigimu, apie šios ligos atsiradimą Lietuvoje kol kas žinoma tik iš nuogirdų, nes Valstybinė augalų apsaugos tarnyba apie šios ligos židinius Lietuvoje oficialiai nieko neskelbia.  Veislinių šalies sodų degligė dar nepasiekė.
Kai kurie sodininkai teigia, kad ši liga į Lietuvą atkeliavo su įvežamais neištirtais augalais iš Europos Sąjungos valstybių. Vakarų Europoje degligė aptinkama jau seniai. Nuo jos yra skaudžiai nukentėję daugybė verslinių sodų ir medelynų.